Search site

 

 

 

 

With financial support from the European Commission, Daphne III. The sole responsibility for the content lies with the Separated Children in Europe Programme

Publications

Assessments

 

 

?ATSKIRTŲ VAIKŲ? PROGRAMA EUROPOJE

KLAUSYMYNAS PADĖTIES ŠALYJE

ĮVERTINIMUI

ŠALIS: LIETUVA

ĮVERTINIMO LAIKOTARPIS: 1997 m. ? 2000 m. gruodis

ATASKAITOS RENGĖJAS: ORGANIZACIJA ?GELBĖKIT VAIKUS?

ĮSTAIGOS, ORGANIZACIJOS/ASMENYS, SU KURIAIS BUVO KONSULTUOTASI:

• Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos;

• Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyrius ir Užsieniečių reikalų skyrius prie Vidaus reikalų ministerijos;

• Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras;

• Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos prevencijos tarnyba;

• Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnyba;

• Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Nepilnamečių socialinės pagalbos ir prevencijos centras;

• Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės paramos departamento šeimos ir vaikų skyrius;

• Vaiko teisių apsaugos tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

• Teismo medicinos tarnyba;

• Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro (JTVPK) biuras Vilniuje;

• Lietuvos vaikų teisių gynimo organizacija ?Gelbėkit vaikus?;

• Nacionalinė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija;

• Vilniaus Caritas

TEISĖS AKTAI, KURIAIS BUVO NAUDOTASI AR REMTASI:

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija;
2. 2000 m. liepos 18 d. redakcijos LR Civilinis Kodeksas (įsigalios 2001 m. liepos 1 d.);
3. 2000 m. birželio 29 d. LR įstatymas dėl pabėgėlio statuso (įsigaliojo nuo 2000 m. rugsėjo 1 d.);
4. 1998 m. gruodžio 17 d. LR įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (įsigaliojo nuo 1999 m. liepos 1 d.);
5. 1996 m. kovo 14 d. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas;
6. 1998 m. kovo 24 d. Vaiko globos įstatymas;
7. Nepilnamečių socialinės pagalbos ir prevencijos centro nuostatai, patvirtinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Generalinio komisaro 2000 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 259;
8. 1991 m. gruodžio 5 d. Pilietybės įstatymas;
9. 2000 m. gegužės 25 d. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymas (įsigaliojo nuo 2000 m. rugsėjo 1 d.;
10. Pabėgėlių socialinės integracijos tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 239;
11. Nacionalinė programa prieš vaikų komercinį seksualinį išnaudojimą ir seksualinę prievartą, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 29;
12. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro 1999 06 02 d. nuostatai, patvirtinti Generalinio komisaro 1999 06 10 d. įsakymu Nr. 203;
13. Pabėgėlių priėmimo centro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 391;
14. Saugios kilmės šalies ir saugios trečiosios šalies nustatymo ir užsieniečių grąžinimo arba išsiuntimo į jas tvarka, patvirtinta Vidaus reikalų ministro ir Užsienio reikalų ministro 2000 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 418/136;

 

,,ATSKIRTO VAIKO? APIBRĖŽIMAS (,,GEROSIOS PRAKTIKOS? REKOMENDACIJŲ RINKINYS: A 2.1)

a) Prašome detalizuoti apibrėžimą, naudojamą jūsų šalyje. Skirtingos institucijos gali naudoti skirtingus apibrėžimus. Prašome tai detalizuoti.

Šioje ataskaitoje bus kalbama apie dvi ,,atskirtų vaikų? Lietuvoje grupes: atskirti vaikai prieglobsčio prašytojai ir atskirti vaikai užsieniečiai, kurie neprašo prieglobsčio Lietuvoje.

Lietuvos teisės aktuose nėra įtvirtintas ,,atskirtų vaikų? apibrėžimas. Pabėgėlių įstatyme yra vartojamas terminas ,,nepilnametis, kurio nelydi tėvai arba teisėtas atstovas? (8 straipsnio 3 dalis).

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas pateikia ,,vaiko? apibrėžimą: ,,vaikas yra žmogus, neturintis 18 metų, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitaip? (2 straipsnis).

Vaiko globos įstatymas, kuris taip pat taikomas užsieniečiams, išvardina, keletą grupių vaikų, kurie yra likę be tėvų globos. Tos grupės yra:

1. našlaitis, kurio tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs;
2. kurio tėvai arba artimieji giminaičiai nežinomi (rastas vaikas);
3. kuris įstatymų nustatyta tvarka paimtas iš tėvų;
4. kurio tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra žinomi ir jų ieškoma;
5. kurio tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų įstatymų nustatyta tvarka paskelbiami mirusiais arba pripažįstami nežinia kur esančiais;
6. kurio tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais;
7. kurio tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali juo rūpintis dėl ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių;
8. kurio tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, neprižiūri, neauklėja, daro neigiamą įtaką, ir jo fiziniam ir psichiniam saugumui yra pavojus? (2 straipsnis).

Praktikoje Lietuvos valstybinės institucijos naudoja terminą ,,nelydimi vaikai?. Tiek valstybinės institucijos, tiek nevyriausybinės organizacijos vaikais laiko nepilnamečius iki 18 metų.

b) Ar vaikai, atvykę su vyresniais nei 18 metų seserimis ir broliais, yra laikomi atskirtais vaikais? Prašome atsižvelgti į JTVPK 1997 m. Rekomendacijų Priedą Nr. 2.

Pabėgėlių įstatymas numato, kad ,,už nepilnametį, kurio nelydi tėvai arba teisėtas atstovas, prašymą gali paduoti vaikų teisių apsaugos institucijos paskirtas atstovas? (8 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad vaikai, atvykę su vyresniais nei 18 metų seserimis ir broliais, tačiau be tėvų ar teisėtų atstovų, turėtų būti teisine prasme laikomi atskirtais vaikais.

Praktikoje nuo 1997 metų buvo trys atvejai, kai prieglobsčio prašymus, pateiktus vyresnio ir jaunesnio brolio, Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau Migracijos departamentas) nagrinėjo kaip vieną prieglobsčio prašymą, remiantis šeimos vienybės principu (čečėnų prieglobsčio prašytojų atvejis, pakistaniečių prieglobsčio prašytojų atvejis ir afganistaniečių prieglobsčio prašytojų atvejis). Kitais atvejais tokie prieglobsčio prašymai buvo individualiai nagrinėjami, ir šie vaikai buvo laikomi atskirtais. Šiose bylose šeimyniniai ryšiai buvo formaliai nustatyti, remiantis dokumentais bei faktu, kad vyresnysis brolis prisiėmė tėvų atsakomybę, pavyzdžiui, rūpintis mokyklos reikalais. Todėl galima teigti, kad praktika nėra nuosekli traktuoti vaikus, atvykstančius į Lietuvą su vyresniais nei 18 metų broliais ar seserimis, kaip atskirtus.

c) Kokia apimtimi tai atitinka Rekomendacijų rinkinį?

Tai tik iš dalies atitinka Rekomendacijų rinkinį, kadangi Pabėgėlių įstatyme kalbama tik apie nebuvimą tėvų ir teisėtų atstovų globos. Tačiau Pabėgėlių įstatyme neatsižvelgiama į alternatyvią globą, kuri gali būti teikiama nepilnamečiui (pav., globa pagal paprotį). Nenuosekli Migracijos departamento praktika dėl vaikų, jei jie atvyksta su vyresniais nei 18 metų broliais ar seserimis, traktavimo atskirtais, taip pat neatitinka Rekomendacijų rinkinio.

d) Ar reikalingi pakeitimai? Dėl ryšio bent su vienu iš pirminių principų?

Turėtų būti priimti poįstatyminiai teisės aktai, įgyvendinantys Pabėgėlių įstatymą. Jie turėtų užtikrinti, kad visi ,,atskirtų vaikų? apibrėžimo aspektai yra pilnai įgyvendinami. Migracijos departamentas turėtų pasirūpinti, kad valstybinės institucijos, susijusios su prieglobsčio procedūra Lietuvoje, praktikoje griežtai įgyvendina ,,atskirtų vaikų? apibrėžimą. Rekomenduotina, kad visi ekspertai atskirtų vaikų klausimais Lietuvoje, įskaitant ekspertus iš JTVPK ir nevyriausybinių organizacijų, dalyvautų įstatymų ir teisės aktų, susijusių su atskirtų vaikų klausimais, rengimo procese. Šie pakeitimai yra susiję pirminiais principais Nr. 1 ir 8.

 

1. ĮLEIDIMAS Į TERITORIJĄ (,,GEROSIOS PRAKTIKOS? REKOMENDACIJŲ RINKINYS: C1)

1.a) Prašome aprašyti: susijusius įstatymus ir politiką savo šalyje

Atskirtas vaikas, prašantis prieglobsčio, yra įleidžiamas į teritoriją, remiantis ta pačia nustatyta procedūra kaip ir suaugę prieglobsčio prašytojai. Tačiau nėra numatyta išimčių iš atsisakymo įleisti vaiką į Lietuvos teritoriją, jei jis atvyksta iš saugios trečiosios šalies arba jei jo prašymas yra laikomas akivaizdžiai nepagrįstu (Pabėgėlių įstatymo 10 straipsnis). Pabėgėlių įstatymas nenumato, kad skundas dėl neįleidimo į Lietuvos teritoriją turi sulaikomąjį poveikį, jei vaiko prašymas yra atmetamas Lietuvos pasienyje. Tačiau įstatymą įgyvendinantis poįstatyminis aktas - Saugios kilmės šalies ir saugios trečiosios šalies nustatymo ir užsieniečių grąžinimo arba išsiuntimo į jas tvarka ? nurodo, jog saugios trečiosios šalies ir saugios kilmės šalies sąvoka gali būti netaikoma užsieniečiams jaunesniems nei 18 metų, nelydimiems tėvų ir teisėtų atstovų. Migracijos departamentas taip pat planuoja priimti ,,Prašymų suteikti pabėgėlio statusą nagrinėjimo ir asmens dokumentų išdavimo tvarką? (toliau ? Prieglobsčio prašymų nagrinėjimo tvarka), kuri taip pat bus teisės aktas, įgyvendinantis Pabėgėlių įstatymą. Jis nustatys, kad prieglobsčio prašytojai iki 18 metų, nelydimi tėvų ar kitų teisėtų atstovų, priklauso ,,itin pažeidžiamų asmenų grupei?. Projekte numatyta, kad skundas dėl neįleidimo į teritoriją, pateiktas atskirto vaiko, esančio pasienio kontrolės punkte, gali sustabdyti sprendimo vykdymą.

Šiuo metu yra svarstomi Pabėgėlio įstatymo pakeitimai, kurie pakeis atsisakymo įleisti į Lietuvos teritoriją pagrindus. Siūloma palikti vieną pagrindą atsisakyti įleisti į teritoriją ? jeigu užsienietis atvyko iš saugios trečiosios šalies.

Pagal Pabėgėlių įstatymą Migracijos departamentas per 48 valandas priima sprendimą dėl užsieniečio įleidimo į teritoriją.

Šiai dienai Lietuvos pasienyje egzistuojančios sąlygos laikinai priimti atskirtus vaikus turėtų būti pagerintos. Šiuo metu medicininė pagalba atskirtiems vaikams galėtų būti suteikta tik neatidėliotinu atveju.

atitinkama praktika jūsų šalyje

Praktikoje nuo 1997 metų iki 2000 metų gruodžio 31 dienos vienas atskirtas vaikas pateikė prašymą dėl pabėgėlio statuso suteikimo Lietuvos pasienyje. Visi kiti atskirti vaikai prašymus pateikė po to, kai jie buvo sulaikyti Lietuvos teritorijoje.

Praktikoje Migracijos departamentas sprendimus dėl įleidimo į Lietuvos teritoriją priima per 24 valandas nuo prašymo pateikimo momento.

Praktikoje atskirti vaikai, kurie nelegaliai atvykta į Lietuvą ir tam tikslui naudoja suklastotus pasus, nėra traukiami baudžiamojon atsakomybėn už Lietuvos įstatymų pažeidimą.

1.b) Kokia apimtimi tai atitinka Rekomendacijų rinkinį? Prašome trumpai išdėstyti.

Galiojantys teisės aktai tik iš dalies atitinka Rekomendacijų rinkinį, kadangi pagal galiojantį Pabėgėlių įstatymą vis dar gali būti atsisakoma įleisti atskirtus vaikus į Lietuvos teritoriją. Tačiau egzistuojanti atskirtų vaikų įleidimo į Lietuvos teritoriją praktika atitinka Rekomendacijų rinkinį. Bet Lietuvos pasienyje egzistuojančios sąlygos laikinai priimti atskirtus vaikus turėtų būti pagerintos.

1.c) Ar reikalingi pakeitimai? Dėl ryšio bent su vienu iš pirminių principų?

Pabėgėlių įstatymas turėtų būti pakeistas, tam kad atskirtiems vaikams nebūtų taikomi neįleidimo į Lietuvos teritoriją pagrindai. Jeigu įleidimo į teritoriją procedūra bus palikta pasienyje ir nepilnamečiai tam tikrą laiką negalės būti perkelti iš pasienio į teritoriją jų prašymų dėl pabėgėlio statuso suteikimo nagrinėjimui, tada jiems turėtų būti suteikta
visa būtina materiali pagalba ir priežiūra, patenkinant jų minimalius poreikius, tokius kaip maisto ir medicininės priežiūros. Pasienyje egzistuojančios sąlygos laikinai priimti atskirtus vaikus taip pat turėtų būti pagerintos iki lygio, atitinkančio šių vaikų amžių, sanitarinę bei medicininę priežiūrą. Šie pakeitimai yra susiję su pirminiu principu Nr. 1.

1.d) Prašome taip pat nurodyti, ar jūsų šalis turi priėmusi teisės aktus dėl ,,pervežėjų atsakomybės?, kai oro linijų, traukinių ar laivų bendrovės gali būti nubaustos piniginėmis baudomis už asmens atvežimą be tinkamų asmens dokumentų. Ar šie teisės aktai yra taikomi vaikams ir jauniems žmonėms iki 18 metų?

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 40 straipsnis numato sankcijas pervežėjams be nuorodos į atskirtus vaikus ar išimtis dėl sankcijų jiems taikymo. Nėra priimta detalizuojančio poįstatyminio teisės akto, paaiškinančio, kaip ši įstatymo nuostata turėtų būti suprantama ir taikoma praktikoje.

NELEGALUS GABENIMAS (,,GEROSIOS PRAKTIKOS? REKOMENDACIJŲ RINKINYS: C1.2)

1.e) Ar jums yra žinomas nors vienas vaikas, kuris būtų nelegaliai atgabentas išnaudojimo tikslais į jūsų šalį? Jei taip, tai prašome pateikti trumpą pavyzdį (pavyzdžius), jeigu galima, kilmės šalį ir atgabenimo pobūdį. Prašome taip pat pateikti pavyzdžius, kai vaikai keliavo gabentojų maršrutais tam, kad galėtų pateikti prašymą prieglobsčiui gauti.

Vidaus reikalų ministerijos kompetentingos žinybos neturi informacijos, kad vaikas prieglobsčio prašytojas ar kitokio teisinio statuso migrantas būtų atgabentas kokio nors išnaudojimo tikslu į Lietuvą. Patys vaikai taip pat nepateikė jokios informacijos apie tokio pobūdžio gabenimą. Tačiau paprastai atskirti vaikai atvyksta į Lietuvą su vedlių pagalba.

Vaiko nelegalus gabenimas ? pavyzdys iš Lietuvos

Šis atvejis yra susijęs su 15 metų berniuku iš Afganistano, atskirto nuo savo tėvų ar teisėtų atstovo. Šis vaikas kartu su kitais trimis atskirtais vaikais afganais ir keturiais suaugusiais afganais pasiprašė pabėgėlio statuso Lietuvoje. Priežastis, dėl kurios jis išvyko iš Afganistano buvo ta, kad jis bijojo Talibano priverstinio paėmimo į karinę tarnybą ir dalyvavimo kariniuose veiksmuose su Šiaurės Aljansu. Dėl tos pačios baimės jis negalėjo lankyti mokyklos dvejus metus. Dėl šios priežasties berniuko tėvai nusprendė, kad jų sūnus, kaip vyriausias vaikas šeimoje, privalo išvykti iš šalies. Tačiau jo tėvai ir jaunesni broliai bei seserys negalėjo pasitraukti kartu su juo iš šalies, kadangi šeima turėjo pinigų sumokėti pervežėjams tik už jį. Berniuko šeima susitarė su ,,agentu?, kad jį nugabens į Vokietiją už 5,000 JAV dolerių. Tačiau tėvai neturėjo visos reikiamos pinigų sumos ir pervežėjui davė tik 3,500 JAV dolerių. Jie susitarė, kad likusią sumą berniukas surinks dirbdamas Maskvos mieste. ,,Agentas? pasirūpino viskuo kelionei į Maskvą. Berniukas grupėje su kitais penkiais afganais iš Afganistano, Herato miesto, mašina išvyko į Dušanbe, Tadžikistaną. Iš Dušanbe jie traukiniu nuvyko iki Maskvos, kur berniukas prabuvo apie dešimt mėnesių. Maskvoje berniukas dirbo kroviku ,,Sevastopolio? viešbutyje tam, kad jis ir jo šeima galėtų pervežėjams surinkti likusią pinigų sumą. Kai pinigai buvo surinkti, jis vėl susisiekė su ,,agentu?, kuris pažadėjo pasirūpinti jo kelione iš Maskvos į Vokietiją. Maskvoje ,,agentas? pasodino jį į autobusą, kuris be problemų atvežė į Minską, Baltarusijoje. Minske berniukas gyveno dvi dienas išnuomotame ,,agento? bute. Po dviejų dienų jį kartu su kitais trim nepilnamečiais ir keturiais afganais iš Minsko mašina atvežė į mišką. Buvo tamsu ir šalta. ,,Agentas? jiems liepė laukti miške vieną valandą, kol jis sugrįš. Bet jis netesėjo pažado. Tada afganistaniečių grupė, pirmiausia, ėjo tris valandas mišku, po to jie nusprendė apsistoti. Kai jie įkūrė mažą laužą, atvyko policija ir juos suėmė. Berniukas sužinojo, kad jis yra Lenkijoje. Vėliau jis kartu su likusia grupe buvo perduotas Lietuvos pasieniečiams. Lietuvoje berniukas pasiprašė prieglobsčio.

1.f) Ar valstybė ėmėsi priemonių kovoti su kokia nors nelegalaus gabenimo rūšimi?

Baudžiamasis kodeksas numato baudžiamąją atsakomybę už žmonių gabenimą. Kriminalinė bausmė už neteisėtai valstybės sieną perėjusių užsieniečių slėpimą Lietuvos Respublikos teritorijoje siekia iki penkerių metų laisvės atėmimu arba bauda. Už neteisėtą užsieniečių gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną arba už neteisėtai valstybės sieną perėjusių užsieniečių gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje baudžiama nuo penkerių iki dešimties metų laisvės atėmimu su bauda. Už neteisėtą užsieniečių gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną arba už neteisėtai valstybės sieną perėjusių užsieniečių slėpimo arba gabenimo Lietuvos Respublikoje organizavimą baudžiama nuo dešimties iki penkiolikos metų laisvės atėmimu su bauda (BK 82¹ str.). Baudžiamojo kodekso 131³ straipsnis numato laisvės atėmimą nuo 6 iki 12 metų už nepilnamečių prekybą, turint tikslą juos seksualiai ar materialiai išnaudoti.

2000 m. sausio 11 d. Lietuvos Vyriausybė patvirtino Nacionalinę programą prieš vaikų komercinį seksualinį išnaudojimą ir seksualinę prievartą, kuri turi būti pilnai įgyvendinta iki 2004 metų. Programos tikslai yra tobulinti teisinę bazę, sukurti specialias mokymo programas šios kategorijos vaikams, parengti metodinę informaciją, rengti specialistus, sukurti reabilitacijos ir reintegracijos mechanizmą bei organizuoti tarptautinį bendradarbiavimą šiais klausimais. Programa numato, kad ji turėtų sietis su numatoma parengti Prostitucijos ir prekybos žmonėmis kontrolės ir prevencijos programa. Panašios programos atskirtiems vaikams sukūrimo idėja taip pat galėtų būti atitinkamai inicijuota ir paremta.

 

2. IDENTIFIKAVIMAS (,,GEROSIOS PRAKTIKOS? REKOMENDACIJŲ RINKINYS: C2)

2. a) Prašome aprašyti: susijusius įstatymus ir politiką savo šalyje

Pabėgėlių įstatymo 9 straipsnis numato, kad atitinkamos valstybės institucijos, gavę užsieniečių prašymus suteikti pabėgėlio statusą, apklausia juos, surenka asmens duomenis apie juos bei kartu atvykusius jų šeimos narius, nustato kelionės maršrutą taip pat išsiaiškina prašymų padavimo motyvus. Šios užsieniečių apklausos yra pagrindas pirminei identifikacijai, kuri toliau tikrinama šalies viduje vykstančiose procedūrose, įskaitant kitą apklausą, atliekamą Užsieniečių registracijos centro pagal Pabėgėlių įstatymo 11 straipsnį. Pabėgėlių įstatymas ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai aktai nenustato specialios atskirtų vaikų identifikavimo procedūros. Migracijos departamentas ketina priimti ,,Prašymų suteikti pabėgėlio statusą nagrinėjimo ir asmens dokumentų išdavimo tvarką?, kuri nustatys darbo su atskirtais vaikais bendrus principus.Numatoma, kad tokie prašymai suteikti pabėgėlio statusą bus nagrinėjami tik kvalifikuotų Migracijos departamento darbuotojų, apklausos su nelydimais vaikais bus atliekamos, dalyvaujant jo globėjui ir teisiniam atstovui, medicininis vaiko amžiaus nustatymas bus atliekamas tik esant jo globėjo ir teisinio atstovo sutikimui, šeimos paieška bus vykdoma tik tada, jei tai atitinka vaiko interesus, atskirtų vaikų prašymai suteikti pabėgėlio statusą bus nagrinėjami prioritetine tvarka.

atitinkama praktika jūsų šalyje

Identifikavimo procesas, tai yra, vaiko amžiaus nustatymas bei ar jis yra atskirtas nuo savo tėvų ir kitų teisėtų atstovų, prasideda ties įvažiavimo punktu į šalies teritoriją, atliekant pirminę apklausą. Pasienio policijos pareigūnai atlieka pirminę apklausą su atskirtais vaikais. Ši pirminė procedūra toliau tęsiama šalies viduje vykstančioje procedūroje Užsieniečių registracijos centre. Jei vaiko tapatybė negali būti nustatoma esamų dokumentų pagrindu, tai migracijos pareigūnai remiasi informacija, pateikta paties vaiko ar jį lydinčio giminaičio ar kitų suaugusių asmenų.

2.b) Kokia apimtimi tai atitinka Rekomendacijų rinkinį? Prašome trumpai išdėstyti.

Apskritai tai atitinka Rekomendacijų rinkinį, tik identifikavimo procedūra turėtų būti detaliau reglamentuota poįstatyminiuose aktuose, įgyvendinančiuose Pabėgėlių įstatymą.

2.c) Ar reikalingi pakeitimai? Dėl ryšio bent su vienu iš pirminių principų?

Poįstatyminiai aktai, įgyvendinantys Pabėgėlių įstatymą, turėtų detaliau reglamentuoti identifikacijos procedūrą, kuri susideda iš dviejų dalių: pirma, nustatyti, ar vaikas yra atskirtas; antra, nustatyti, ar vaikas yra prieglobsčio prašytojas, ar ne. Be to, išsamūs mokymai atskirtų vaikų apklausų technikos, vaikui draugiško proceso ir aplinkos klausimais turėtų nuolat būti vykdomi pasienio ir migracijos pareigūnams, dirbantiems su atskirtais vaikais prieglobsčio prašytojais. Šios pastabos yra susijusios su pirminiu principu Nr. 1.

 

3. GLOBĖJO AR PATARĖJO PASKYRIMAS (,,GEROSIOS PRAKTIKOS? REKOMENDACIJŲ RINKINYS: C3)

3.a) Ar yra paskiriamas globėjas arba patarėjas?

Pabėgėlių įstatymo redakcija, kuri galiojo iki 2000 m. rugpjūčio 31 d., nenumatė aiškaus teisinio pagrindo ir procedūros atskirtiems vaikams skirti globėją ar patarėją. Nauja Pabėgėlių įstatymo redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2000 m. rugsėjo 1 d., taip pat aiškiai

neįpareigoja Vaiko teisių apsaugos tarnybą inicijuoti globėjo skyrimą ar Migracijos departamentą skirti patarėją atskirtam vaikui.

Atskirtam vaikui padavus prašymą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pradeda veikti Vaiko globos įstatymas. Šis įstatymas nustato vaiko globos rūšis ir formas, jos steigimo procedūrą, vaiko globėjo pareigas bei atsakomybę. Tačiau įstatymas neturi jokios sąsajos su pabėgėlio statuso nustatymo procedūra. Todėl nėra aišku, kokias specifines pareigas šioje procedūroje turi atskirto vaiko globėjas ir koks jo vaidmuo. Migracijos departamentas, siekdamas patobulinti galiojančią teisinę bazę, ketina Prieglobsčio prašymų nagrinėjimo tvarkoje nustatyti laikinos globos atskirtiems vaikams paskyrimo procedūrą per Vaikų teisių apsaugos tarnybą. Ši tvarka numatys, kad ,,jeigu prieglobsčio prašytojas iki 18 metų atvyksta vienas, prašymą priėmusi institucija turi pateikti prašymą vaiko laikinajai globai steigti miesto (rajono) savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybai?.

Pagal Vaiko globos įstatymą yra tokia globos paskyrimo tvarka: 1. Vaiko laikinoji globa steigiama rajono (miesto) savivaldybės valdybos (mero) sprendimu (potvarkiu) pagal to rajono (miesto) savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos teikimą (Vaiko globos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis); 2. Vaiko nuolatinė globa steigiama teismo sprendimu rajono (miesto) savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos pareiškimu (Vaiko globos įstatymo 16 straipsnio).

Praktikoje nuo 1997 m. iki 1998 m. šeši atskirti vaikai pasiprašė pabėgėlio statuso suteikimo Lietuvoje. Per ši laikotarpį nei globėjai, nei patarėjai nebuvo paskirti atskirtiems vaikams, prašantiems pabėgėlio statuso Lietuvoje. Per 1999-2000 metų laikotarpį 11 atskirtų vaikų pateikė prašymus dėl pabėgėlio statuso suteikimo Lietuvoje. Visais šiais atvejais atstovas iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos dalyvavo apklausose su atskirtais vaikais, kurias atliko Užsieniečių registracijos centras.

b) Jei taip, tai koks jo vaidmuo?

Nei Vaiko globos įstatymas, nei Pabėgėlių įstatymas atskirai nereglamentuoja globėjo ar patarėjo vaidmens pabėgėlio statuso nustatymo procedūroje. Vaiko globos įstatymas numato tik bendras vaiko globėjo pareigas. Pagal šį įstatymą vaiko globėjas turi užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą, rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi, auklėti vaiką, ir kita. Pabėgėlių įstatyme yra minimas tik Vaiko teisių apsaugos paskirtas atstovas (Pabėgėlių įstatymo 8 straipsnio 1 dalis).

3.c) Per kiek laiko nuo atvykimo jie yra skiriami?

Nei Vaiko globos įstatymas, nei kiti teisės aktai, reglamentuojantys pabėgėlių klausimus, nenumato termino atskirtam vaikui paskirti globėją ar patarėją. Tokio termino Lietuvos teisės aktai taip pat nenumato, skiriant globėją kitų kategorijų vaikams. Praktikoje Vaiko teisių apsaugos tarnybų atstovai atskirtiems vaikams yra paskiriami per kelias dienas.

3.d) Kokį išsilavinimą ir specialias žinias turi globėjai/patarėjai?

Nei Vaiko globos įstatymas, nei kiti įstatymai nereikalauja iš globėjų turėti specialių žinių ar nustatytą išsilavinimą. Tačiau Vaiko globos įstatymas numato bendro pobūdžio nuostatą, kad ,,vaiko globėjas parenkamas, atsižvelgiant į jo asmenines savybes, sugebėjimą būti globėju, jo santykius su netekusiu tėvų globos vaiku bei jo interesus? (22 straipsnis). Įstatymas taip pat detalizuoja, kas negali būti vaiko globėju, tai yra:

neturintis 21 metų, išskyrus atvejus, kai globoti pageidauja artimas giminaitis;

1. pripažintas neveiksniu arba ribotai veiksniu;
2. iš kurio buvo paimtas vaikas, neatimant tėvystės (motinystės) teisių;
3. buvęs įtėviu (įmote), jeigu įvaikinamas buvo panaikintas dėl to, kad įtėvis (įmotė) netinkamai atliko savo pareigas;
4. jeigu anksčiau jo, kaip vaiko globėjo, įgaliojimai buvo nutraukti pagal šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalį;
5. teistas už tyčinius nusikaltimus;
6. sulaukęs 50 metų, išskyrus artimąjį giminaitį, jei jis nori nuolat globoti jaunesnį kaip 10 metų vaiką;
7. sulaukęs 65 metų arba vyresnis, išskyrus artimąjį giminaitį, jei jis nori laikinai globoti jaunesnį kaip 10 metų vaiką?.

Praktikoje Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai, skiriami atskirtiems vaikams, turi techninį ar humanitarinį išsilavinimą bei specialių žinių vaiko teisių apsaugos srityje.

3.e) Kokia apimtimi tai atitinka Rekomendacijų rinkinį? Prašome trumpai išdėstyti.

Tai neatitinka Rekomendacijų rinkinio, kadangi Vaiko globos įstatymo nuostatos neturi sąsajos su pabėgėlio statuso nustatymo procedūra. Nei šis įstatymas, nei Pabėgėlių įstatymas, nei poįstatyminiai aktai, jį įgyvendinantys, nereglamentuoja globėjo specifinio vaidmens, teisių ir pareigų pabėgėlio statuso nustatymo procedūroje. Galiojantys teisės aktai taip pat nenumato termino, per kurį turi būti paskirtas globėjas atskirtam vaikui.

3.f) Ar reikalingi pakeitimai? Dėl ryšio bent su vienu iš pirminių principų?

Prieglobčio prašymų nagrinėjimo tvarka turėtų būti patvirtinta. Vaiko globos įstatymas turėtų būti pakeistas taip, kad būtų galima sukurti efektyvią globėjo atskirtiems vaikams skyrimo procedūrą. Vaikų teisių apsaugos tarnyboms turėtų būti parengtos rekomendacijos , kurios detalizuotų globėjų atskirtiems vaikams paskyrimo procedūrą. Tokie globėjai turėtų būti nedelsiant paskiriami nuo to momento, kai vaikas kreipiasi į migracijos institucijas. Vaiko globos įstatymas turėtų būti papildytas nuostatomis dėl globėjo vaidmens ir atsakomybės pabėgėlio statuso nustatymo procedūroje ir santykyje su kitais vaikais (kurie nėra prieglobsčio prašytojai). Vaiko globos įstatymas taip pat turėtų būti papildytas nuostata dėl reikalavimų, susijusių su tinkamomis specialiomis žiniomis vaiko globos klausimais ir vaiko specialių bei kultūrinių poreikių žinojimu, asmenims, skiriamiems atskirtų vaikų globėjais.

 

4. REGISTRAVIMAS IR DOKUMENTŲ IŠDAVIMAS (,,GEROSIOS PRAKTIKOS? REKOMENDACIJŲ RINKINYS: C4)

4.a) Prašome aprašyti: susijusius įstatymus ir politiką savo šalyje

Pabėgėlių įstatymo 9 straipsnis yra teisinis pagrindas atlikti pirminę apklausą su atskirtu vaiku, kuris pateikė prašymą suteikti pabėgėlio statusą tiek Lietuvos pasienyje, tiek šalies viduje (žr. aukščiau 2a)). Migracijos departamentas parengė Prieglobsčio prašymų nagrinėjimo tvarkos projektą, kuris detalizuos pirminės apklausos atlikimo tvarką.

atitinkama praktika jūsų šalyje

Praktikoje Migracijos departamentas yra atsakingas už visapusišką ir pilną informacijos apie atskirtus vaikus surinkimą. Šiuo klausimu Vaiko teisių apsaugos tarnybos nedirba. Pirminę informaciją apie atskirtus vaikus (žr. aukščiau 2a punktą) renka valstybės institucija, priėmusi prašymą suteikti pabėgėlio statusą. Toliau ir išsamesnę informaciją renka Migracijos departamentas pabėgėlio statuso nustatymo procedūros metu.

4.b) Kokia apimtimi tai atitinka Rekomendacijų rinkinį? Prašome trumpai nurodyti

Tai iš dalies atitinka Rekomendacijų rinkinį, kadangi ?paralelinio tyrimo? (angl. ?twin-track?) procedūra, registruojant ir nustatant atskirtų vaikų tapatybę, nėra pilnai sukurta. Vaiko teisių apsaugos tarnybos nedalyvauja, renkant informaciją, susijusią su pilna vaiko socialine istorija.

4.c) Ar reikalingi pakeitimai? Dėl ryšio bent su vienu iš pirminių principų?

,,Paralelinio tyrimo? procedūra, registruojant ir nustatant atskirtų vaikų tapatybę, turėtų būti pilnai sukurta. Vaiko teisių apsaugos tarnybos turėtų būti paprašytos per paskirtus atskirtiems vaikams atstovus/globėjus parengti pilną vaiko socialinę istoriją pagal Rekomendacijų rinkinį (Priedą). Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai turėtų būti supažindinti su atskirtų vaikų apklausų vedimo technika. Šie pakeitimai yra susiję su pirminiu principu Nr. 1.

 

5. AMŽIAUS NUSTATYMAS (,,GEROSIOS PRAKTIKOS? REKOMENDACIJŲ RINKINYS: C5)

5. a) Prašome aprašyti: susijusius įstatymus ir politiką savo šalyje

Nėra teisės aktų reglamentuojančių atskirtų vaikų amžiaus nustatymą.

atitinkama praktika jūsų šalyje

Nuo 1997 metų iki 2000 metų gruodžio mėnesio tik vieną kartą dviems jauniems afganams, kurie atvyko į Lietuvą susijungimo su šeima tikslu, buvo atliktas amžiaus nustatymas.

Praktikoje, jei vaiko amžius negali būti nustatytas pagal esančius dokumentus (jei nėra dokumentų ar jie yra suklastoti), tai migracijos pareigūnai remiasi informacija, pateikta paties vaiko ar jį lydinčių giminaičių ar kitų suaugusių asmenų, išskyrus tuos atvejus, kai yra akivaizdžių abejonių dėl vaiko amžiaus.

Jei yra akivaizdžių abejonių dėl vaiko amžiaus, jam gali būti pasiūlyta praeiti medicininį patikrinimą, būtent, atlikti galūnių rentgenogramą. Vieninteliu atveju, nustatant afganų vaikų amžių, medicininės išvados buvo vieninteliu pagrindu, nusprendžiant, kad jie yra suaugę asmenys. Medicininį tyrimą atliko Teismo medicinos tarnybos specialistai. Lietuvoje yra keletas kvalifikuotų specialistų, galinčių mediciniškai nustatyti vaikų amžių. Amžiaus nustatymo metodologija, taikoma Lietuvoje, pripažįsta tam tikros paklaidos tikimybę: nustatant vaikų iki 14 metų amžiaus ? nuo 1 iki 2 metų; nustatant 14-18 metų vaikų amžių ? nuo 2 iki 3 metų. Taikoma metodika nenumato galimybės atsižvelgti į mediciniškai tiriamo vaiko etninę, geografinę, socialinę kilmę, maitinimosi sąlygas ir kita. Lietuvos specialistai, siekdami išvengti bet kokių netikslumų, susijusių su etnine kilme, bendradarbiauja su ekspertais iš Rusijos, kurie turi daugiau specialių žinių, dirbant su pabėgėlių vaikais.

5.b) Kokia apimtimi tai atitinka Rekomendacijų rinkinį? Prašome trumpai nurodyti.

Tai tik iš dalies atitinka Rekomendacijų rinkinį, kadangi nėra nustatytos tvarkos dėl atskirtų vaikų amžiaus nustatymo. Nėra aišku, kokią teisinę reikšmę galėtų turėti medicininės išvados, sprendžiant klausimą dėl vaiko amžiaus pabėgėlio statuso nustatymo procedūroje. Šiuo metu medicininiai tyrimai, nustatant amžių, naudoja rentgeno metodiką. Tačiau taikomas rentgeno tyrimas yra gana netikslus (didelė paklaidos tikimybė), be to taikoma metodika nenumato galimybės atsižvelgti į tiriamų atskirtų vaikų etninę, geografinę, socialinę kilmę, maitinimosi sąlygas ir kita. Taip pat nėra numatyta alternatyvų rentgeno tyrimui, nustatant amžių.

5.c) Ar reikalingi pakeitimai? Dėl ryšio bent su vienu iš pirminių principų?

Amžiaus nustatymo detali procedūra turėtų būti nustatyta Prieglobsčio prašymų nagarinėjimo tvarkoje, kuri turėtų nurodyti, kokiais atvejais, nustatant amžių, atliekamas medicininis tyrimas. Rekomenduojama, kad šioje Tvarkoje būtų nurodyta, jog medicininės išvados nėra vieninteliu įrodymu, nustatant atskirtų vaikų amžių. Minėta Tvarka taip pat turėtų numatyti, kad visais šiais atvejais yra atsižvelgiama į ,,abejonės privilegijos? principą. Lietuvoje turėtų būti numatytos alternatyvos rentgeno tyrimui ir sukurta tikslesnė amžiaus nustatymo metodika. Turėtų būti tęsiamas bendradarbiavimas su atitinkamais ekspertais iš kitų šalių. Lietuvos ekspertų specialios žinios apie vaikų etninės, geografinės, socialinės kilmės, maitinimosi sąlygų ir kitų aspektų įtaką vaikų amžiui turėtų būti toliau gilinamos.

 

6. APSAUGA NUO SULAIKYMO (,,GEROSIOS PRAKTIKOS? REKOMENDACIJŲ RINKINYS: C6)

6.a) Prašome aprašyti: susijusius įstatymus ir politiką savo šalyje

Pabėgėlių įstatymo 12 straipsnis numato, kad nepilnamečiai sulaikomi tik išimtiniais atvejais ir tik šiais atvejais:

1. kai siekiama užtikrinti, kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į šalį;
2. kai imamasi veiksmų užsienietį išsiųsti;
3. kai siekiama išsiaiškinti priežastis, dėl kurių užsienietis naudojosi suklastotais asmens dokumentais arba juos sugadino;
4. kai siekiama užkirsti kelią infekcinėms ligoms plisti;
5. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.

Pagal tą patį straipsnį policija turi teisę sulaikyti užsienietį ne ilgiau kaip 48 valandoms. Ilgesniam laikui užsienietis gali būti sulaikytas tik teismo sprendimu.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 54 straipsnis numato, kad ,,suėmimas, laisvės atėmimas ar kitoks laisvės ribojimas vaikui turi būti pagrįstas, kiek galima trumpesnis ir taikomas tik išimtiniais atvejais?. Šiame straipsnyje toliau tęsiama, kad ,,sulaikytas arba suimtas vaikas turi teisę tuoj pat gauti teisinę ir kitokią būtiną pagalbą, taip pat teisę ginčyti jo laisvės apribojimo ar atėmimo teisėtumą teisme?. Jame taip pat teigiama, kad ,,vaikas, kuriam apribota ar atimta laisvė, turi būti laikomas atskirai nuo suaugusiųjų?. ,,Apribojus ar atėmus vaikui laisvę, negali būti ribojamos kitos jo teisės (teisė į mokslą, fizinį, protinį, dvasinį, dorovinį vystymąsi), kurios nėra tiesiogiai susijusios su laisvės ribojimu ar atėmimu?.

atitinkama praktika jūsų šalyje

Praktikoje yra sulaikomi visi prieglobsčio prašytojai, nepriklausomai nuo jų amžiaus ir to fakto, ar jie yra lydimi, ar ne, kurie neteisėtai atvyksta į Lietuvą. Kaip taisyklė, nelegalūs migrantai teismo sprendimu yra siunčiami į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centrą. Užsieniečiai, kurie prašosi pabėgėlio statuso Lietuvos pasienyje, į šį centrą yra siunčiami Migracijos departamento prie VRM sprendimo pagrindu. Šiame centre prieglobsčio prašytojai ilgiausiai gali būti laikomi 45 dienas (Pabėgėlių įstatymo 11 straipsnis). Vaikai, kurie neteisėtai atvyko į Lietuvą, gali būti nukreipti į Nepilnamečių socialinės pagalbos ir prevencijos centrą Kaune (toliau ? Nepilnamečių centras), kur jie gali gauti tinkamesnę psichologinę, medicininę ir socialinę pagalbą. Šiame centre vaikai ilgiausiai gali būti laikomi 20 dienų (išimtiniais atvejais iki 6 mėnesių). Tačiau tuo atveju, jei nepilnametis neteisėtai atvyksta į Lietuvą kartu su savo tėvais ar giminaičiais, kurie apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre, tai nepilnametis nėra atskiriamas nuo tėvų ar giminaičių.

Nepilnamečių centras galėtų būti laikomas kaip alternatyva Užsieniečių registracijos centrui, kuris yra oficialiai nepripažintas nelegalių migrantų sulaikymo centru šalyje. Bet Nepilnamečių centre vaikams taip pat yra išoriškai ribojama judėjimo laisvė, tai yra, jiems neleidžiama palikti centro teritoriją. Šalia pagrindinių funkcijų, tai yra, suteikti laikiną apgyvendinimo vietą, socialinę ir medicininę pagalbą pasiklydusiems, pasimetusiems, pamestiniems vaikams, Centras taip pat rūpinasi nepilnamečių vaikų grąžinimu į jų kilmės šalis. Pastaroji centro funkcija yra vykdoma, bendradarbiaujant su Migracijos departamentu.

6.b) Kokia apimtimi tai atitinka Rekomendacijų rinkinį? Prašome trumpai nurodyti

Tai neatitinka Rekomendacijų rinkinio, kadangi neteisėtai atvykę atskirti vaikai praktiškai automatiškai yra sulaikomi/apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre, nesiaiškinant galimybių ar poreikio taikyti alternatyvias priemones. Be to, sulaikytų prieglobsčių prašytojų, įskaitant ir atskirtų vaikų, atskiros teisės nėra įtvirtintos Pabėgėlių įstatyme. Praktikoje, sprendžiant atskirtų vaikų sulaikymo/apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre klausimą, teismai ir Migracijos departamentas netaiko principo ,,geriausi vaiko interesai?.

6.c) Ar reikalingi pakeitimai? Dėl ryšio bent su vienu iš pirminių principų?

Atskiros sulaikytų prieglobsčių prašytojų teisės turėtų būti įvardintos Pabėgėlių įstatyme. Teismai ir Migracijos departamentas turėtų būti apmokyti, sprendžiant sulaikymo klausimą, taikyti principą ,,geriausi vaiko interesai?. Alternatyvos prieglobsčio prašytojų sulaikymui turėtų būti numatytos Pabėgėlių įstatyme. Šie pakeitimai yra susiję su pirminiais principais Nr. 1 ir 2.

Šiuo metu yra parengti Pabėgėlių įstatymo pakeitimai, kurie įtvirtins alternatyvias priemones prieglobsčių prašytojų sulaikymui su tam tikromis nuorodomis į atskirtų vaikų sulaikymą.

1. Teismas, spręsdamas sulaikymo klausimą, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio arba priimti vieną iš šių sprendimų:
2. 1. Įpareigoti užsienietį periodiškai nustatytu laiku atvykti į teritorinę policijos įstaigą;
   2. Įpareigoti užsienietį nustatytu laiku ryšio priemonėmis informuoti teritorinę policijos įstaigą apie savo buvimo vietą;
   3. Įpareigoti palikti teritorinei policijos įstaigai piniginį užstatą, kurio dydį nustato teismas. Užstato dydis negali būti mažesnis kaip 10 MGL;
   4. Perduoti nepilnametį vaiką, kurio nelydi tėvai arba teisėtas atstovas, prižiūrėti socialinei įstaigai;
   5. Perduoti užsienietį prižiūrėti nevyriausybinei organizacijai, jei ši organizacija įsipareigoja rūpintis užsieniečiu ir užtikrina, kad užsienietis laikysis pareigų, nustatytų šio įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 1, 4, 5 punktuose;
   6. Perduoti užsienietį prižiūrėti Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikos teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, turinčiam giminystės ryšį su užsieniečiu, kurio sulaikymo klausimas sprendžiamas? ;
   7. Laikinai apgyvendinti užsienietį Užsieniečių registracijos centre, netaikant jam judėjimo laisvės apribojimo?.
3. Jei užsienietis nevykdo teismo sprendimo, tai Migracijos departamentas kreipiasi į teismą su pakartotiniu teikimu sulaikyti užsienietį.

Pabėgėlių įstatymo pakeitimo projekte taip pat numatyta, kad ,,kai teisme nagrinėjamas nepilnamečio vaiko, kurio nelydi tėvai arba teisėtas atstovas, sulaikymo klausimas, teisme turi dalyvauti ir pareikšti nuomonę vaikų teisių apsaugos institucijos paskirtas atstovas?.

7. TEISĖ DALYVAUTI (,,GEROSIOS PRAKTIKOS? REKOMENDACIJŲ RINKINYS: C7)

7.a) Prašome aprašyti: susijusius įstatymus ir politiką savo šalyje

Teisės aktai, susiję su prieglobsčiu, nenumato teisinio reglamentavimo šiuo klausimu. Tačiau panašios teisės nuostatos numatytos įvaikinimo teisiniame reglamentavime. Vaiko virš 10 metų įvaikinimas negali būti atliktas be jo sutikimo. Įvaikinamas vaikas iki 10 metų, jei jis geba išreikšti savo nuomonę, turi būti išklausomas teisme (Santuokos ir šeimos kodekso 115 straipsnis).

Naujas Civilinis kodeksas, kuris įsigalios nuo 2001 liepos 1 dienos, numato detalesnį vaiko teisės dalyvauti teisinį reglamentavimą. 3.164 straipsnyje teigiama, kad ,,kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, - per atstovą ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Sprendžiant klausimą dėl globėjo (rūpintojo) paskyrimo ar įvaikinimo, į vaiko norus turi būti atsižvelgta išskirtinai?.

atitinkama praktika jūsų šalyje

Praktikoje vaikai, atskirti nuo savo tėvų ar teisinių atstovų ir kurie nėra lydimi suaugusių brolių, seserų ar giminaičių, yra apklausiami, dalyvaujant atstovams iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos ir Raudonojo kryžiaus teisininkams (pastarieji dalyvauja nuo 2000 lapkričio 1 dienos; žr. žemiau). Jeigu suaugę broliai, seserys ar giminaičiai lydi vaiką atskirtą nuo savo tėvų ar teisinių atstovų, tai tokie vaikai nėra tiesiogiai apklausiami, kadangi jie nėra laikomi prieglobsčio šalimi. Kadangi tokie vaikai negali paduoti atskirų prašymų dėl pabėgėlio statuso suteikimo, tai galimybė jiems gauti šį statusą išskirtinai priklauso nuo juos lydinčių suaugusių brolių, seserų ar giminaičių prieglobsčio prašymų. Atskirtų vaikų nuomonės ir pageidavimai, nesusiję su jų prieglobsčio prašymais, pavyzdžiui, dėl mokyklos, maitinimo ir kitų poreikių, paprastai yra sužinomos iš neformalaus bendravimo tarp jų ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus socialinių darbuotojų, dirbančių Užsieniečių registravimo ir Pabėgėlių priėmimo centruose. Į šias nuomones ir pageidavimus yra atsižvelgiama, teikiant humanitarinę, socialinę ir kitokią pagalbą atskirtiems vaikams.

7. b) Kokia apimtimi tai atitinka Rekomendacijų rinkinį? Prašome trumpai nurodyti

Tai neatitinka Rekomendacijų rinkinio, kadangi Lietuvos teisės aktai, įskaitant ir Pabėgėlių įstatymą, negarantuoja atskirtų vaikų teisės būti išklausytais pabėgėlio statuso nustatymo procedūros metu.

7. c) Ar reikalingi pakeitimai? Dėl ryšio bent su vienu iš pirminių principų?

Šio klausimo teisinis reglamentavimas pagerės, kai nuo 2001 m. liepos 1 dienos įsigalios naujas Civilinis kodeksas, tačiau šio teisės akto nuostatos dėl vaikų teisės dalyvauti bus taikomos tik šeimos teisės srityje. Todėl atskirtų vaikų teisė būti išklausytiems taip pat turėtų būti įtvirtinta atitinkamuose Pabėgėlių įstatymą įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose. Poįstatyminiai teisės aktai turėtų nustatyti minimalų atskirtų vaikų amžių, nuo kurio jie automatiškai įgytų teisę tiesiogiai dalyvauti pabėgėlio statuso nustatymo procedūroje. Šie pakeitimai yra susiję pirminiu principu Nr. 3.

 

8. ŠEIMOS PAIEŠKOS IR KONTAKTAI (,,GEROSIOS PRAKTIKOS? REKOMENDACIJŲ RINKINYS: C8)

8.a) Prašome aprašyti: susijusius įstatymus ir politiką savo šalyje

Galiojantys teisės aktai, susiję su prieglobsčiu, nenumato tokio teisinio reglamentavimo.

Prieglobsčio prašymų nagrinėjimo tvarkos projektas numato, kad pabėgėlio statuso nustatymo procedūros metu migracijos pareigūnai, nagrinėdami prieglobsčio prašymą, turi kreiptis į Lietuvos ar užsienio šalių institucijas, išskyrus į prieglobsčio prašytojo kilmės šalies institucijas, stengdamiesi išsiaiškinti ,,tėvų ar teisėtų atstovų nelydimų prieglobsčio prašytojų iki 18 metų tėvų ar kitų artimų giminaičių buvimo vietą, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams?.

atitinkama praktika jūsų šalyje

Galiojantys Lietuvos teisės aktai nereglamentuoja atskirtų vaikų šeimos paieškos klausimo. Praktikoje socialiniai darbuotojai ar Raudonojo Kryžiaus teisininkai, gavę atskirto vaiko sutikimą, inicijuoja jo/jos šeimos paiešką. Tokie šeimos paieškos paklausimai yra persiunčiami Lietuvos Raudonojo kryžiaus Paieškos skyriui ar JTVPK biurui Vilniuje.

8.b) Kokia apimtimi tai atitinka Rekomendacijų rinkinį? Prašome trumpai nurodyti

Tai tik iš dalies atitinka Rekomendacijų rinkinį, kadangi šeimos paieškos procedūros pradėjimas ir vykdymas turėtų būti reglamentuotas Pabėgėlių įstatymą įgyvendinančiuose poįstatyminiuose aktuose. Po Prieglobsčio prašymų nagrinėjimo tvarkos projekto priėmimo šio klausimo teisinė reglamentacija atitiks Rekomendacijų rinkinį.

8.c) Ar reikalingi pakeitimai? Dėl ryšio bent su vienu iš pirminių principų?

Prieglobsčio prašymų nagrinėjimo tvarka turėtų būti patvirtinta. Šis teisės aktas, be kita ko, turėtų numatyti, kad šeimos paieškos procedūra pradedama netrukus po to, kai yra identifikuojamas atskirtas vaikas. Šie pakeitimai yra susiję su pirminiu principu Nr. 7.

 

9. SUSIJUNGIMAS SU ŠEIMA EUROPOS VALSTYBĖJE (,,GEROSIOS PRAKTIKOS? REKOMENDACIJŲ RINKINYS: C9)

9. a) Prašome aprašyti: susijusius įstatymus ir politiką savo šalyje

Pabėgėlių įstatymo 26 straipsnis reglamentuoja šeimų susijungimo klausimą. Tačiau ši teisės norma nenumato atskirtiems vaikams, turintiems pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, teisės pasikviesti savo tėvus, seseris ar brolius susijungimo Lietuvoje tikslui. Pabėgėlių įstatymas nenustato atskiros šeimų susijungimo procedūros, taikomos pabėgėliams, todėl jiems yra taikoma bendra procedūra, skirta užsieniečiams apskritai (įskaitant reikalavimus turėti gyvenamąją vietą, pakankamai lėšų pragyvenimui, dokumentus, įrodančius šeimyninius ryšius, sveikatos draudimą ir kitus). Pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymą atskirti vaikai, turintys leidimą laikinai apsigyventi Lietuvoje, neturi teisės į šeimų susijungimą.

Šiuo metu Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo projektas yra pateiktas svarstyti ministerijoms. Pagal projektą užsieniečiai, turintys leidimą laikinai apsigyventi Lietuvoje, turės teisę susijungti su savo šeimos nariais. Tačiau nėra aišku, ar šie pakeitimai apims ir atskirtų vaikų teisę susijungti su šeima Lietuvoje.

atitinkama praktika jūsų šalyje

Nėra praktikos.

9. b) Kokia apimtimi tai atitinka Rekomendacijų rinkinį? Prašome trumpai nurodyti

Tai iš dalies atitinka Rekomendacijų rinkinį, kadangi šeimų susijungimo procedūroje nėra atsižvelgiama į specialų pabėgėlių statusą kitų užsieniečių, esančių šalyje, atžvilgiu. Atskirtiems vaikams, turintiems pabėgėlio ar humanitarinį statusą Lietuvoje, nėra galimybės susijungti su savo tėvais, broliais ar seserimis Lietuvoje. Priėmus Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimus šio klausimo teisinė reglamentacija pagerės. Tačiau šie pakeitimai taip pat turi apimti atskirtų vaikų teisę susijungti su savo šeima Lietuvoje.

9. c) Ar reikalingi pakeitimai? Dėl ryšio bent su vienu iš pirminių principų?

Turi būti priimti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai. Šie pakeitimai taip pat turėtų apimti atskirtų vaikų teisę susijungti su savo šeima Lietuvoje. Pabėgėlių įstatymo 26 straipsnis turėtų būti pakeistas taip, kad atskirti vaikai taip pat turėtų teisę susijungti su savo šeima Lietuvoje. Praktikoje principas ,,geriausi vaiko interesai? turėtų būti visada taikomas šeimų susijungimo atvejais.

 

10. LAIKINOJI GLOBA. SVEIKATA. MOKYMASIS (,,GEROSIOS PRAKTIKOS? REKOMENDACIJŲ RINKINYS: C10)

Laikinoji globa (,,Gerosios praktikos? Rekomendacijų rinkinys: C10.1)

10. a) Prašome aprašyti: susijusius įstatymus ir politiką savo šalyje

Pabėgėlių įstatymo 17 straipsnis numato, kad užsienietis, [kuris pasiprašė pabėgėlio statuso Lietuvoje] turi teisę:

1. ,,gyventi Užsieniečių registracijos centre ar Pabėgėlių priėmimo centre bei naudotis jų teikiamomis paslaugomis;
2. gauti kompensaciją už naudojimąsi visuomeninio transporto priemonėmis;
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka kas mėnesį gauti piniginę pašalpą smulkioms išlaidoms?.

Nepilnamečių centro nuostatai nustato, kad be kitų vaikų į centrą taip pat priimami nuo 3 iki 18 metų amžiaus kitų valstybių vaikai be tėvų ar teisėtų atstovų nelegaliai atvykę ar nelegaliai gyvenantys Lietuvoje. Centras užsiima jame apgyvendintų vaikų rūpinimusi, jų mokymu bei priežiūra.

atitinkama praktika jūsų šalyje

Praktikoje nėra taikomi formalūs kriterijai, sprendžiant atskirtų vaikų, nelegaliai atvykusių į Lietuvą ar nelegaliai gyvenančių joje, apgyvendinimo vietą. Kadangi Nepilnamečių centras nėra integruotas į pabėgėlio statuso nustatymo procedūrą, tai paprastai visi tokie vaikai yra apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre. Artimiausioje ateityje pastarajame centre jo gyventojams bus nustatyti du režimai: atviras ir uždaras. Skirtumas tarp šių dviejų režimų bus asmens judėjimo laisvės apribojimas. Uždaras režimas bus nustatytas tiems prieglobsčio prašytojams, kurie bus sulaikyti pagal Pabėgėlių įstatymą. Atviras režimas bus taikomas tiems prieglobsčio prašytojams, kurie nebus sulaikomi.

Praktikoje nepasitaikė atvejų, kad atskirti vaikai prieglobsčio prašytojai būtų apgyvendinti globos institucijose. Bet vienu atveju vienas atskirtas vaikas, kuris pasiprašė laikino leidimo apsigyventi Lietuvoje dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių, gyvena vaikų globos namuose. Be to, 12 čečėnų vaikų našlaičių, turinčių laikinus leidimus apsigyventi Lietuvoje dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių, gyvena su savo tos pačios etninės kilmės globėjais. Visi jie gyvena Kauno miesto savivaldybės suteiktame bute.

10. b) Kokia apimtimi tai atitinka Rekomendacijų rinkinį? Prašome trumpai nurodyti

Tai tik iš dalies atitinka Rekomendacijų rinkinį, kadangi Migracijos departamentas ir teismai praktikoje automatiškai apgyvendina atskirtus vaikus, neteisėtai atvykusius į Lietuvą, Užsieniečių registracijos centre. Be to, atitinkami teisės aktai, neįpareigoja Migracijos departamento ir teismų, sprendžiančių laikino apgyvendinimo ar sulaikymo vietos klausimą, atsižvelgti į atskirtų vaikų ypatingus poreikius dėl apgyvendinimo vietos, labiausiai atitinkančios jų priežiūrą, tai yra, atsižvelgti į principą ,,geriausi vaiko interesai?.

10 c) Ar reikalingi pakeitimai? Dėl ryšio bent su vienu iš pirminių principų?

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 45 straipsnis bei Pabėgėlių įstatymas turėtų būti pakeisti, kad Migracijos departamentas bei teismai, spręsdami laikino apgyvendinimo ar sulaikymo vietos klausimą, būtų įpareigoti atsižvelgti į atskirtų vaikų ypatingus poreikius dėl apgyvendinimo vietos, labiausiai atitinkančios jų priežiūrą, tai yra, į principą ,,geriausi vaiko interesai?. Šie pakeitimai yra susiję su pirminiu principu Nr. 1.

SVEIKATA (,,GEROSIOS PRAKTIKOS? REKOMENDACIJŲ RINKINYS: C10.2)

10. d) Prašome aprašyti: susijusius įstatymus ir politiką savo šalyje

Pabėgėlių įstatymo 17 straipsnis numato, kad užsienietis, [prašantis suteikti pabėgėlio statusą,] turi teisę ,,naudotis medicinos paslaugomis Užsieniečių registracijos centre ir Pabėgėlių priėmimo centre nustatyta tvarka?.

Užsieniečių registracijos centro 1999 06 10 d. nuostatai numato, kad Centras ,,užtikrina nustatytą pirminę asmens sveikatos priežiūrą? ir ,,organizuoja kitą užsieniečių asmens sveikatos priežiūrą?.

Pabėgėlių priėmimo centro 1996 m. kovo 27 d. nuostatai numato, kad Centras ,,suteikia [užsieniečiams, turintiems laikinąjį teritorinį statusą] pirmąją medicinos, psichologo pagalbą?.

Nepilnamečių socialinės pagalbos ir prevencijos centro 2000 m. rugsėjo 7 d. nuostatai numato, kad medicinos punkto darbuotojai pagal savo kompetenciją stebi vaikų sveikatos būklę, diagnozuoja ir gydo nesudėtingus susirgimus, esant reikalui, nukreipia į sveikatos apsaugos gydymo įstaigą.

Tačiau pagal Sveikatos draudimo įstatymą (5 straipsnį) užsieniečiai, kurie neturi leidimo nuolat gyventi, nėra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu, apmokamu valstybės lėšomis. Todėl užsieniečiai, turintys leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nepatenka į valstybės garantuojamo privalomojo sveikatos draudimo sistemą.

atitinkama praktika jūsų šalyje

Pagal galiojančius teisės aktus atskirtiems vaikams yra garantuojama būtinoji sveikatos priežiūra, kurią jie gauna apgyvendintuose priėmimo centruose. Galimybė gauti aukštesnio lygio sveikatos priežiūrą, teikiamą rajonų/miestų ligoninėse bei respublikinėse klinikose, priklauso nuo priimančių centrų finansinių pajėgumų, tai yra, nuo centro biudžete skirtos pinigų sumos medicinos priežiūrai. Atskirti vaikai, patyrę smurtą, traumą ar netektį, neturi galimybės gauti specializuotas konsultacijas, tokias kaip psichologo konsultacijas apskritai ir/ar terapinį gydymą priimančiuose centruose (išskyrus Nepilnamečių centrą).

10.e) Kokia apimtimi tai atitinka Rekomendacijų rinkinį? Prašome trumpai nurodyti

Tai tik iš dalies atitinka Rekomendacijų rinkinį, kadangi atskirti vaikai gali gauti tik būtinąją sveikatos priežiūrą, dengiamą iš priimančių centrų biudžeto. Aukštesnio lygio sveikatos priežiūra, kurios išlaidos viršija priimančių centrų biudžetą, negalėtų būti teikiama atskirtiems vaikams.

10.f) Ar reikalingi pakeitimai? Dėl ryšio bent su vienu iš pirminių principų?

Sveikatos draudimo įstatymas (5 straipsnis) turėtų būti pakeistas taip, kad atskirti vaikai būtų draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis. Atskirti vaikai, patyrę smurtą, traumą ar netektį, turėtų turėti galimybę gauti specializuotas konsultacijas, tokias kaip psichologo konsultacijas apskritai ir/ar terapinį gydymą priimančiuose centruose, kuriuose jie yra apgyvendinti, arba alternatyviai jie turėtų būti nukreipiami į ligonines, kuriose tokios paslaugos yra teikiamos. Šie pakeitimai yra susiję su pirminiu principu Nr. 1.

MOKYMAS, KALBA IR PROFESINIS PARENGIMAS (,,GEROSIOS PRAKTIKOS? REKOMENDACIJŲ RINKINYS: C10.3)

10.g) Prašome aprašyti: susijusius įstatymus ir politiką savo šalyje

Pabėgėlių įstatymo 17 straipsnis numato, kad užsieniečių, prašančių pabėgėlio statusą, vaikai turi teisę mokytis bendrojo lavinimo mokyklose.

atitinkama praktika jūsų šalyje

Praktikoje vaikai prieglobsčio prašytojai gali lankyti bendrojo lavinimo vidurines mokyklas, priklausomai nuo jų lietuvių ar rusų kalbos žinojimo. Tai reiškia, kad prieš pradedant lankyti mokyklą, tikrinamas jų pasirinktos kalbos mokėjimo lygis. Tie vaikai, kurie geriau moka rusų nei lietuvių kalbą, pasirenka mokymąsi rusų kalbos mokyklose. Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje taip pat yra mokykla, kurioje mokoma lietuvių kalbos, geografijos, istorijos ir kitų dalykų. Vaikai prieglobsčio prašytojai, apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre, neturi galimybės lankyti bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos Pabradėje, bet mokytoja, finansuojama per Lietuvos Raudonąjį Kryžių, reguliariai (du kartus per savaitę) ateina į centrą ir moko vaikus iki 16 metų. Vaikai vyresni nei 16 metų nelanko vizituojančios mokytojos pamokų. Vaikai prieglobsčio prašytojai Lietuvoje negauna išsilavinimo jų gimtąja kalba dėl specializuotų tokių mokytojų nebuvimo. Nepilnamečių centre esantys vaikai yra mokomi šio centro mokytojų. Tačiau šie vaikai negali lankyti bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos.

10.h) Kokia apimtimi tai atitinka Rekomendacijų rinkinį? Prašome trumpai nurodyti

Tai tik iš dalies atitinka Rekomendacijų rinkinį, kadangi vaikai, apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre ir Nepilnamečių centre, nelanko bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų. Atskirti vaikai turėtų turėti galimybę mokytis savo gimtąja kalba (jei būtų mokytojų, galinčių mokyti jų gimtąja kalba).

10.i) Ar reikalingi pakeitimai? Dėl ryšio bent su vienu iš pirminių principų?

Atskirti vaikai, apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre ir Nepilnamečių centre, turėtų turėti galimybę lankyti bendrojo lavinimo vidurinę mokyklą. Rekomenduotina, kad Švietimo ir mokslo ministerija imtųsi veiksmų užtikrinti, kad atskirti vaikai, apgyvendinti šiuose centruose, galėtų lankyti bendrojo lavinimo vidurinę mokyklą. Apskritai turėtų būti pagerintos sąlygos visiems atskirtiems vaikams lankyti mokyklą. Papildomas valstybės finansavimas turėtų būti teikiamas mokykloms, sutikusioms priimti tokius vaikus. Šie pakeitimai yra susiję su pirminiu principu Nr. 1.

 

11. PRIEGLOBSČIO ARBA PABĖGĖLIO STATUSO NUSTATYMO PROCEDŪRA (,,GEROSIOS PRAKTIKOS? REKOMENDACIJŲ RINKINYS: C 11)

Galimybė dalyvauti normalioje pabėgėlio statuso nustatymo procedūroje (,,Gerosios praktikos? Rekomendacijų rinkinys: C 11.1)

11.a) Prašome aprašyti: susijusius įstatymus ir politiką savo šalyje

Atskirtiems vaikams taikoma tokia pati pabėgėlio statuso nustatymo procedūra kaip ir suaugusiems prieglobsčio prašytojams. Pabėgėlių įstatyme nėra numatyta specialių nuostatų, taikomų atskirtiems vaikams, išskyrus galimybę atskirtiems vaikams turėti atstovą (žr. aukščiau).

Pagal Pabėgėlių įstatymo 10 straipsnį atskirti vaikai gali būti neįleidžiami į Lietuvos teritoriją. Remiantis Pabėgėlių įstatymo 9 straipsniu, skundai dėl neįleidimo į teritoriją, pateikti pasienyje, nesustabdo sprendimo neįleisti į teritoriją įvykdymo. Tačiau Pabėgėlių įstatymą įgyvendinantis teisės aktas - Saugios kilmės šalies ir saugios trečiosios šalies nustatymo ir užsieniečių grąžinimo arba išsiuntimo į jas tvarka ? numato, kad saugios trečiosios valstybės principas gali būti netaikomas užsieniečiui iki 18 metų, nelydimam tėvų ar kitų teisėtų atstovų. Migracijos departamentas taip pat planuoja priimti Prieglobsčio prašymų nagrinėjimo tvarką, kuri taip pat bus Pabėgėlių įstatymą įgyvendinantis teisės aktas. Ši tvarka nustatys, kad prieglobsčio prašytojai iki 18 metų, nelydimi tėvų ar kitų teisėtų atstovų, priskirtini itin pažeidžiamų asmenų grupei. Projekte numatoma, kad tokių vaikų skundai dėl neįleidimo į Lietuvos teritoriją, pateikti Lietuvos pasienyje, turės sustabdomąjį poveikį.

Pabėgėlių įstatymo 14 straipsnis nenumato išimčių, kad atskirtų vaikų prieglobsčio prašymai nebūtų nagrinėjami prieglobsčio procedūros skubos tvarka, jei jie atitinka nustatytus įstatyme kriterijus.

Pabėgėlių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatyme numatyta pakeisti prieglobsčio prašytojų įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją pagrindus. Pagal minėtą projektą vienintelis pagrindas neįleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos teritoriją bus ,,jei jis atvyko iš saugios trečiosios šalies?.

Vidaus reikalų ministerija ketina pasirašyti su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija bendradarbiavimo sutartį, kuri be kita ko reguliuos nemokamos teisinės pagalbos teikimą visiems užsieniečiams, prašantiems pabėgėlio statuso Lietuvoje, įskaitant ir atskirtus vaikus.

atitinkama praktika jūsų šalyje

Praktikoje pagal Pabėgėlių įstatymą visi prieglobsčio prašytojai yra įleidžiami į Lietuvos teritoriją. Vienu atveju atskirto vaiko prieglobsčio prašytojo iš Pakistano, atvykusio į Lietuvą su suaugusiu broliu, prašymas buvo nagrinėjamas skubos tvarka.

11.b) Kokia apimtimi tai atitinka Rekomendacijų rinkinį? Prašome trumpai nurodyti

Tai tik iš dalies atitinka Rekomendacijų rinkinį, kadangi galiojantys teisės aktai nenumato išimčių, kad atskirtų vaikų prašymai dėl pabėgėlio statuso suteikimo Lietuvoje nenagrinėjami skubos tvarka.

11.c) Ar reikalingi pakeitimai? Dėl ryšio bent su vienu iš pirminių principų?

Migracijos departamentas turėtų įtvirtinti Prieglobsčio prašymų nagrinėjimo tvarkoje ar kitame teisės akte, įgyvendinančiame Pabėgėlių įstatymą, kad atskirtų vaikų prašymai dėl pabėgėlio statuso suteikimo Lietuvoje nenagrinėjami skubos tvarka.

TEISINIS ATSTOVAVIMAS (,,GEROSIOS PRAKTIKOS? REKOMENDACIJŲ RINKINYS: C11.2)

11.d) Prašome aprašyti: susijusius įstatymus ir politiką savo šalyje

Pabėgėlių įstatymas įtvirtina galimybę visiems prieglobsčio prašytojams, įskaitant ir atskirtus vaikus, ,,naudotis valstybės teikiama teisine pagalba?.

Vidaus reikalų ministerija ketina pasirašyti naują susitarimą su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi, kuris reguliuotų nemokamos teisinės pagalbos teikimą prieglobsčio prašytojams Lietuvoje. Pagal šį susitarimą Lietuvos Raudonojo Kryžiaus teisininkai įsipareigotų dalyvauti visose apklausose su atskirtais vaikais, kurias atliktų migracijos pareigūnai.

atitinkama praktika jūsų šalyje

Kadangi teisinės pagalbos prieglobsčio prašytojams teikimo mechanizmas nėra inkorporuotas į bendrą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos schemą ir kadangi valstybės nustatyti tarifai advokatams už suteiktas teisines paslaugas yra pakankamai nedideli, tai dabartinis teisinės pagalbos prieglobsčio prašytojams mechanizmas yra pagrįstas dviem susitarimais tarp Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus bei tarp Pabėgėlių priėmimo centro ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus.

Nuo 2000 m. lapkričio 1 d. Migracijos departamentas pradėjo kviesti Lietuvos Raudonojo Kryžiaus teisininkus į atskirtų vaikų apklausas, atliekamas Užsieniečių registracijos centro pareigūnų. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus teisininkai šiose apklausose dalyvauja stebėtojo teisėmis, tačiau apklausų pabaigoje gali pateikti savo pastabas bei jas užfiksuoti apklausų protokoluose.

11. e) Kokia apimtimi tai atitinka Rekomendacijų rinkinį? Prašome trumpai nurodyti

Tai tik iš dalies atitinka Rekomendacijų rinkinį, kadangi galiojantys teisės aktai nereglamentuoja teisininko dalyvavimo pabėgėlio statuso nustatymo procedūroje, atliekant veiksmus su atskirtais vaikais, iki sprendimo 1-oje instancijoje (Migracijos departamento) priėmimo.

11. f) Ar reikalingi pakeitimai? Dėl ryšio bent su vienu iš pirminių principų?

Teisininko vaidmuo ir funkcijos pabėgėlio statuso nustatymo procedūroje, atliekant veiksmus su atskirtais vaikais, iki sprendimo 1-oje instancijoje (Migracijos departamento) priėmimo turėtų būti reglamentuoti teisės aktuose, įgyvendinančiuose Pabėgėlių įstatymą. Teisininkų, teikiančių teisinę pagalbą atskirtiems vaikams, specialios žinios šios kategorijos vaikų teisių apsaugos srityje bei žinios apie jų specifinius poreikius turėtų būti nuolat gilinamos. Šie pakeitimai yra susiję su pirminiu principu Nr. 9.

MINIMALIOS PROCEDŪRINĖS GARANTIJOS (,,GEROSIOS PRAKTIKOS? REKOMENDACIJŲ RINKINYS: C11.3)

11. g) Prašome aprašyti: susijusius įstatymus ir politiką savo šalyje

Sutinkamai su Pabėgėlių įstatymo 19 straipsniu, Migracijos departamentas yra pirma instancija, nagrinėjanti prašymus suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. Šio įstatymo 21 straipsnis numato nepriklausomą apeliacinę instituciją ? Vilniaus apygardos administracinį teismą. Galiojantys poįstatyminiai aktai nenumato, kad atskirtų vaikų prašymai suteikti pabėgėlio statusą nagrinėjami prioritetine tvarka. Tokia nuostata numatyta Prieglobsčio prašymų nagrinėjimo tvarkoje.

atitinkama praktika jūsų šalyje

Migracijos departamentas pirma instancija nagrinėja atskirtų vaikų prieglobsčio prašymus. Atskirti vaikai taip pat kaip ir suaugę prieglobsčio prašytojai turi 14 dienų apskųsti neigiamą Migracijos departamento sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Praktikoje Lietuvos Raudonojo Kryžiaus teisininkai teikia visiems prieglobsčio prašytojams nemokamą teisinę pagalbą taip pat ir apeliacinėje procedūroje.

11. h) Kokia apimtimi tai atitinka Rekomendacijų rinkinį? Prašome trumpai nurodyti

Tai tik iš dalies atitinka Rekomendacijų rinkinį, kadangi galiojantys teisės aktai neįtvirtina, kad atskirtų vaikų prieglobsčio prašymai nagrinėjami prioritetine tvarka. Migracijos departamentas ketina priimti Prieglobsčio prašymų nagrinėjimo tvarką, pagal kurią atskirti vaikai bus priskiriami itin pažeidžiamų asmenų grupei. Todėl jų prieglobsčio prašymų nagrinėjimui bus teikiamas prioritetas ir jie bus nagrinėjami kuo skubiau.

11. i) Ar reikalingi pakeitimai? Dėl ryšio bent su vienu iš pirminių principų?

Prieglobsčio prašymų nagrinėjimo tvarka turėtų būti priimta. Pakeitimas yra susijęs su pirminiu principu Nr. 1.

NEPRIKLAUSOMAS TYRIMAS (,,GEROSIOS PRAKTIKOS? REKOMENDACIJŲ RINKINYS: C11.4)

11. j) Prašome aprašyti: susijusius įstatymus ir politiką savo šalyje

Nei Pabėgėlių įstatymas, nei jį įgyvendinantys teisės aktai nereglamentuoja nepriklausomo tyrimo klausimo. Kaip tam tikra prasme susijęs su šiuo klausimu teisės aktas galėtų būti nurodytas Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymas. Pagal šį įstatymą vaiko teisių apsaugos kontrolierius ,,kontroliuoja ir prižiūri, kaip įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Seimo ratifikuotų konvencijų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą, nuostatos Lietuvoje?.

atitinkama praktika jūsų šalyje

Nėra su tuo susijusios praktikos.

11. k) Kokia apimtimi tai atitinka Rekomendacijų rinkinį? Prašome trumpai nurodyti

Tai neatitinka Rekomendacijų rinkinio, kadangi nėra nepriklausomos institucijos bei šiuo metu nėra atliekamas nepriklausomas tyrimas. Tačiau reikėtų kritiškai įvertinti, ar yra būtina steigti atskirą nepriklausomą instituciją, esant tokiam santykinai mažam skaičiui atskirtų vaikų, ieškančių prieglobsčio šalyje.

11. l) Ar reikalingi pakeitimai? Dėl ryšio bent su vienu iš pirminių principų?

Reikėtų kritiškai įvertinti, ar yra būtina steigti atskirą nepriklausomą instituciją. Jei būtų nustatyta, kad yra būtina ją steigti, tai reikėtų nustatyti, kokia institucija galėtų atlikti nepriklausomą tyrimą dėl vaiko sugebėjimų suformuluoti visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamam. Migracijos departamentas ar kita valstybės institucija turėtų teisiškai reglamentuoti šį klausimą, jei būtų nustatytas toks poreikis. Šis pakeitimas būtų susijęs su pirminiu principu Nr. 9.

APKLAUSOS (,,GEROSIOS PRAKTIKOS? REKOMENDACIJŲ RINKINYS: C11.5)

11. m) Prašome aprašyti: susijusius įstatymus ir politiką savo šalyje

Keletas Pabėgėlių įstatymo nuostatų nurodo, kad apklausas atlieka valstybinių institucijų pareigūnai. Tačiau atskirų rekomendacijų dėl vaikų prieglobsčio prašytojų apklausų vedimo nėra priimta.

atitinkama praktika jūsų šalyje

Specialios apklausų atlikimo žinios buvo įgytos seminarų, organizuotų Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos, Tarptautinės Migracijos organizacijos bei PHARE Horizontalios programos rėmuose, metu.

Iki šiol visi atskirti vaikai buvo pakankamai suaugę, kad galėtų pateikti išsamų ir nuoseklų pasakojimą bei bendradarbiautų pabėgėlio statuso nustatymo procedūroje.

11. n) Kokia apimtimi tai atitinka Rekomendacijų rinkinį? Prašome trumpai nurodyti

Apskritai tai atitinka Rekomendacijų rinkinį, bet turėtų būti priimtos rekomendacijos dėl vaikų apklausų vedimo bei taktikos.

11. o) Ar reikalingi pakeitimai? Dėl ryšio bent su vienu iš pirminių principų?

Rekomenduotina, kad Migracijos departamentas priimtų metodines rekomendacijas dėl vaikų apklausų vedimo bei taktikos. Šios metodinės rekomendacijos turėtų numatyti galimybę teisininkams dalyvauti apklausose su atskirtais vaikais. Vaikų teisių apsaugos tarnybų atstovų bei teisininkų rolę turėtų reglamentuoti Prieglobsčio prašymų nagrinėjimo tvarka.

Prieglobsčio prašymų nagrinėjimo tvarkos projektas numato galimybę vaikų teisių apsaugos tarnybų atstovams bei teisininkams dalyvauti atskirtų vaikų apklausose, kurias atlieka migracijos pareigūnai. Tačiau šių dalyvių rolė ir funkcijos nėra reglamentuotos.

KRITERIJAI, PRIIMANT SPRENDIMUS DĖL VAIKŲ PRIEGLOBSČIO PRAŠYMŲ (,,GEROSIOS PRAKTIKOS? REKOMENDACIJŲ RINKINYS: C11.6)

11.p) Prašome aprašyti: susijusius įstatymus ir politiką savo šalyje

Pabėgėlių įstatyme ar kituose teisės aktuose pabėgėlių klausimais nėra atskirų nuostatų dėl kriterijų, priimant sprendimus dėl vaikų prieglobsčio prašymų. Kadangi iki šiol pirma instancija (Migracijos departamentas) nėra priėmusi sprendimų dėl pabėgėlio statuso pagal atskirtų vaikų prašymus, tai negalima spręsti, ar priimant šiuos sprendimus, yra atsižvelgiama į specifinius vaikų teisių pažeidimus jų kilmės šalyje (tokius kaip seksualinį išnaudojimą, prievartinį ėmimą į karinę tarnybą, ir kt.).

atitinkama praktika jūsų šalyje

Praktikoje, remiantis Migracijos departamento informacija, priimant sprendimus dėl pabėgėlio statuso atskirtų vaikų atžvilgiu, ,,abejonės privilegijos? principas būtų taikomas lanksčiau nei paprastai. Reikalavimai dėl įrodymų būtų mažesni nei suaugusių prieglobsčio prašytojų bylose. Iš vaiko nebūtų tikimasi, kad jis detaliai ir nuosekliai paaiškintų viską, kas jam atsitiko jo kilmės šalyje. Tokiu atveju vaiko šeimos narių padėtis taip pat būtų išnagrinėta.

11.q) Kokia apimtimi tai atitinka Rekomendacijų rinkinį? Prašome trumpai nurodyti

Tai tik iš dalies atitinka Rekomendacijų rinkinį, kadangi nėra atskirų detalių teisės normų Pabėgėlių įstatyme ar kituose teisė aktuose, reglamentuojančių sprendimų dėl pabėgėlio statuso priėmimą vaikų atžvilgiu. Be to, šiuo metu nėra aišku, ar priimant šiuos sprendimus būtų kreiptas ypatingas dėmesys į specifinius vaikų teisių pažeidimus jų kilmės šalyje.

11.r) Ar reikalingi pakeitimai? Dėl ryšio bent su vienu iš pirminių principų?

Prieglobsčio prašymų nagrinėjimo tvarka turėtų būti priimta. Šioje tvarkoje taip pat turėtų būti nurodoma, kad priimant sprendimus dėl pabėgėlio statuso vaikų atžvilgiu būtų kreipimamas ypatingas dėmesys į specifinius vaikų teisių pažeidimus jų kilmės šalyje.

JAUNUOLIAI, KURIE SULAUKIA PILNAMETYSTĖS PRIEGLOBSČIO METU (,,GEROSIOS PRAKTIKOS? REKOMENDACIJŲ RINKINYS: C11.7)

11.s) Prašome aprašyti: susijusius įstatymus ir politiką savo šalyje

Nėra priimta šiuo klausimu teisės aktų.

atitinkama praktika jūsų šalyje

Iki šiol nėra praktikos dėl atskirtų vaikų prieglobsčio prašytojų, kurie sulaukia pilnametystės prieglobsčio procedūros metu.

11. t) Kokia apimtimi tai atitinka Rekomendacijų rinkinį? Prašome trumpai nurodyti

Tai tik iš dalies atitinka Rekomendacijų rinkinį, kadangi nėra priimta teisės aktų, numatančių vaikų prieglobsčio prašymų nagrinėjimą prioritetine tvarka, siekiant išvengti nereikalingo prieglobsčio prašymų nagrinėjimo vilkinimo, per kurį vaikai prieglobsčio prašytojai sulauktų pilnametystės.

Prieglobsčio prašymų nagrinėjimo tvarka numatys, kad ,,tėvų ar teisėtų atstovų nelydimų prieglobsčio prašytojų iki 18 metų prašymai nagrinėjami kuo skubiau?.

11. u) Ar reikalingi pakeitimai? Dėl ryšio bent su vienu iš pirminių principų?

Turėtų būti priimta Prieglobsčio prašymų nagrinėjimo tvarka.

 

12. ILGALAIKIAI SPRENDIMAI (,,GEROSIOS PRAKTIKOS? REKOMENDACIJŲ RINKINYS: C12)

Pasilikimas priimančioje šalyje arba šalyje, kurioje paduodamas prašymas dėl prieglobsčio suteikimo (,,Gerosios praktikos? Rekomendacijų rinkinys: C12.1)

Pagrindai vaikui pasilikti priimančioje šalyje (,,Gerosios praktikos? Rekomendacijų rinkinys: C12.1.1)

12.a) Prašome aprašyti: susijusius įstatymus ir politiką savo šalyje

Pagal Pabėgėlių įstatymą Migracijos departamentas yra kompetentingas suteikti pabėgėlio statusą tiems atskirtiems vaikams, kurie yra pripažintini pabėgėliais pagal 1951 m. Ženevos Konvenciją. Remiantis suteiktu pabėgėlio statusu, tokiems vaikams yra išduodamas leidimas apsigyventi.

Užsieniečių teisinės padėties įstatymas numato galimybę suteikti atskirtiems vaikams leidimą laikinai apsigyventi (1 metams su teise jį pratęsti) dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių, kurios yra detalizuotos poįstatyminiame akte. Tos humanitarinės priežastys yra: neišsiuntimo principo pritaikymas, vykstantis karas ar įvykusi stichinė nelaimė kilmės šalyje, liga, jei užsienietis būti gydomas Lietuvoje ir kitos.

atitinkama praktika jūsų šalyje

Kol kas nėra praktikos, kad atskirtiems vaikams būtų suteiktas kokios nors rūšies leidimas apsigyventi.

12. b) Kokia apimtimi tai atitinka Rekomendacijų rinkinį? Prašome trumpai nurodyti

Apskritai tai atitinka Rekomendacijų rinkinį, nors galiojančiuose teisės aktuose nėra numatyto pagrindo leisti vaikui pasilikti šalyje, remiantis geriausiais vaiko interesais. Tačiau tikėtina, kad toks pagrindas galėtų būti aiškinamas kaip humanitarinio pobūdžio priežastis, kadangi teisės akte numatytas šių priežasčių sąrašas nėra baigtinis.

12.c) Ar reikalingi pakeitimai? Dėl ryšio bent su vienu iš pirminių principų?

Ne.

SUSIJUNGIMAS SU ŠEIMA PRIIMANČIOJE VALSTYBĖJE (,,GEROSIOS PRAKTIKOS? REKOMENDACIJŲ RINKINYS: C12.1.2)

12.d) Prašome aprašyti: susijusius įstatymus ir politiką savo šalyje

Atskirti vaikai prieglobsčio prašytojai, pabėgėliai ir užsieniečiai, turintys leidimą laikinai apsigyventi Lietuvoje, neturi teisės į šeimos susijungimą Lietuvoje su savo tėvais, seserimis ar broliais, gyvenančiais už Lietuvos ribų.

atitinkama praktika jūsų šalyje

Šiuo atžvilgiu nėra praktikos.

12.e) Kokia apimtimi tai atitinka Rekomendacijų rinkinį? Prašome trumpai nurodyti

Tai neatitinka Rekomendacijų rinkinį, kadangi atskirti vaikai neturi teisės į šeimos susijungimą Lietuvoje kaip priimančioje valstybėje.

12.f) Ar reikalingi pakeitimai? Dėl ryšio bent su vienu iš pirminių principų?

Atskirtų vaikų prieglobsčio prašytojų, pabėgėlių ir užsieniečių, turinčių leidimą laikinai apsigyventi Lietuvoje, teisė turėtų būti numatyta Pabėgėlių įstatyme ir Užsieniečių teisinės padėties įstatyme.

INTEGRACIJA (,,GEROSIOS PRAKTIKOS? REKOMENDACIJŲ RINKINYS: C 12.1.3)

12. g) Prašome aprašyti: susijusius įstatymus ir politiką savo šalyje

Teisės aktai integracijos srityje yra vienodai taikomi konvenciniams ir humanitariniams pabėgėliams (pastarieji yra užsieniečiai, turintys leidimus laikinai apsigyventi dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių) nepriklausomai nuo jų amžiaus. Vyriausybė jiems suteikia gyvenamąjį plotą, galimybę mokytis lietuvių kalbos, medicininę priežiūrą ir pan. paslaugas 12 mėnesių laikotarpyje su galimybe šį terminą pratęsti dar 6 mėnesiams. Pagal Vaiko globos įstatymą laikinoji vaiko globa galėtų būti įsteigta atskirtiems vaikams. Jeigu nėra šeimos, norinčios globoti tokį vaiką, tai jis turėtų būti apgyvendintas vaiko globos institucijoje. Atskirti vaikai konvenciniai ar humanitariniai pabėgėliai kaip ir suaugusieji, turintys tokį pat statusą, turi teisę gauti nemokamus 96 valandų lietuvių kalbos kursus, mėnesines pašalpas būtiniausioms reikmėms, gyvenamąsias patalpas, vienkartinę pašalpą įsikūrimui gyvenamojoje vietoje. Kiek siejasi su atskirtų vaikų teisę išsaugoti savo kultūrinį identitetą, Pabėgėlių socialinės integracijos tvarkoje nurodoma, kad ?prireikus socialinės integracijos lėšomis gali būti organizuojamos papildomos ?etninės kultūros? pamokos. Kadangi kol kas nėra su tuo susijusios praktikos, tai nėra galima įvertinti, ar tokios pamokos būtų organizuojamos atskirtiems vaikams ir ar tai būtų efektyvu. Kiek siejasi su atskirtų vaikų, turinčių laikiną leidimą apsigyventi, medicinine priežiūra, tai galiojantys teisės aktai nenumato, kad šios išlaidos būtų dengiamos iš valstybės lėšų. Sveikatos draudimo įstatymas yra taikomas tik užsieniečiams, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas, tai yra, kurie turi nuolatinio gyventojo statusą. Pabėgėlių socialinės integracijos tvarkoje nėra atskirų nuostatų, susijusių su atskirtais vaikais.

atitinkama praktika jūsų šalyje

Kol kas nėra praktikos atskirtų vaikų, turinčių pabėgėlio statusą ar leidimą laikinai apsigyventi dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių, atžvilgiu.

12.h) Kokia apimtimi tai atitinka Rekomendacijų rinkinį? Prašome trumpai nurodyti

Tai tik iš dalies atitinka Rekomendacijų rinkinį, kadangi išlaidos atskirtų vaikų, turinčių leidimą laikinai apsigyventi dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių, medicininei priežiūrai negalėtų būti dengiamos iš valstybės lėšų. Pabėgėlių socialinės integracijos tvarka ar kiti teisės aktai nesprendžia klausimo, susijusio su periodu po socialinės integracijos. Nėra aišku, kokias socialines, ekonomines garantijas atskirti vaikai turės po to, kai jų atžvilgiu pasibaigs socialinės integracijos laikotarpis.

12. I) Ar reikalingi pakeitimai? Dėl ryšio bent su vienu iš pirminių principų?

Pabėgėlių socialinė integracija galėtų būti pakeista taip, kad atskirtų vaikų specifiniams poreikiams būtų visada teikiamas prioritetas ir jie būtų patenkinami šiuo laikotarpiu. Klausimas, susijęs su periodu po socialinės integracijos, turėtų būti teisiškai sureguliuotas. Sveikatos draudimo įstatymas turėtų būti pakeistas tam, kad užsieniečiai, turintys laikiną leidimą apsigyventi dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių, būtų draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis.

ĮVAIKINIMAS (,,GEROSIOS PRAKTIKOS? REKOMENDACIJŲ RINKINYS: C12.1.4)

12. j) Prašome aprašyti: susijusius įstatymus ir politiką savo šalyje

Apskritai teisės normos įvaikinimo srityje taip pat taikomos ir atskirtiems vaikams. Įvaikinimo srityje konvencija Dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje yra tiesiogiai taikoma Lietuvoje. Santuokos ir šeimos kodekse taip pat yra numatytas atskiras įvaikinimo skirsnis. Remiantis Santuokos ir šeimos kodeksu, atskirti vaikai gali būti įvaikinami teismo sprendimu. Naujas Civilinis kodeksas, kuris įsigalios nuo 2001 m. liepos 1 d., numatys panašias nuostatas, taikomas atskirtų vaikų įvaikinimui.

atitinkama praktika jūsų šalyje

Kol kas nėra praktikos.

12. k) Kokia apimtimi tai atitinka Rekomendacijų rinkinį? Prašome trumpai nurodyti

Apskritai tai atitinka Rekomendacijų rinkinį.

12. l) Ar reikalingi pakeitimai? Dėl ryšio bent su vienu iš pirminių principų?

Turėtų būti pradėtas formalus bendradarbiavimas tarp Migracijos departamento, kompetentingo atlikti atskirtų vaikų šeimyninių aplinkybių tyrimą jų kilmės šalyje, Įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei vaiko teisių apsaugos tarnybų, sprendžiančių apie tinkamumą dėl atskirtų vaikų įvaikinimo. Sprendžiant klausimą dėl atskirtų vaikų įvaikinimo teisme, turėtų būti privaloma įvertinti jų šeimynines aplinkybes jų kilmės šalyje. Turėtų būti siekiama, kad Įvaikinimo tarnyba bei vaiko teisių apsaugos tarnyba būtų kompetentingi atlikti atskirtų vaikų šeimyninių aplinkybių tyrimą jų kilmės šalyje, arba šios institucijos turėtų pasikliauti Migracijos departamento kompetencija šiuo klausimu.

TAPATYBĖ IR PILIETYBĖ (,,GEROSIOS PRAKTIKOS? REKOMENDACIJŲ RINKINYS: C12.1.5)

12. m) Prašome aprašyti: susijusius įstatymus ir politiką savo šalyje

1991 m. Pilietybės įstatymas įtvirtina principą, kad ,,Lietuvos Respublikos teritorijoje rastas vaikas, kurio abu tėvai nežinomi, laikomas gimusiu Lietuvoje ir yra Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu nepaaiškės aplinkybių, dėl kurių jis įgytų kitokį statusą?.

atitinkama praktika jūsų šalyje

Kol kas nėra praktikos.

12. n) Kokia apimtimi tai atitinka Rekomendacijų rinkinį? Prašome trumpai nurodyti

Apskritai tai atitinka Rekomendacijų rinkinį.

12. o) Ar reikalingi pakeitimai? Dėl ryšio bent su vienu iš pirminių principų?

Ne.

ŠEIMOS SUSIJUNGIMAS IR SUGRĮŽIMAS Į KILMĖS ŠALĮ (,,GEROSIOS PRAKTIKOS? REKOMENDACIJŲ RINKINYS: C12.2)

Savanoriškas grįžimas (,,Gerosios praktikos? Rekomendacijų rinkinys: c12.2.1)

12.p) Prašome aprašyti: susijusius įstatymus ir politiką savo šalyje

Nėra priimta atskirų teisės normų, skirtų atskirtiems vaikams.

atitinkama praktika jūsų šalyje

Daugelis iš atskirtų vaikų, siekiančių prieglobsčio Lietuvoje, išreiškė norą nutraukti savo prašymo dėl pabėgėlio statuso suteikimo nagrinėjimą ir pasirinko grįžimą namo ar į kitą šalį. Tačiau Migracijos departamentas neatliko specialaus tyrimo, siekiant įvertinti šių vaikų situaciją jų kilmės šalyse ar kitose šalyse, į kurias jie norėjo vykti. Šiems atskirtiems vaikams taip pat nebuvo sudarytos galimybės, prieš žengiant pirmuosius žingsnius nutraukti savo prašymų nagrinėjimą ir apsisprendžiant grįžti namo, pasikonsultuoti su vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistais bei Lietuvos Raudonojo Kryžiaus teisininkais.

Kiek siejasi su vaikų, apgyvendintų Nepilnamečių centre, savanorišku grįžimu, šį procesą atlieka Nepilnamečių centras, bendradarbiaujant su Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyriumi. Šiame procese nėra konsultuojamasi su nevyriausybinėmis organizacijomis.

12. q) Kokia apimtimi tai atitinka Rekomendacijų rinkinį? Prašome trumpai nurodyti

Tai tik iš dalies atitinka Rekomendacijų rinkinį, kadangi Migracijos departamentas neatlieka specialaus tyrimo, siekiant įvertinti atskirtų vaikų situaciją jų kilmės šalyse ar kitose šalyse, į kurias jie norėtų vykti. Šiems vaikams taip pat nėra sudaromos galimybės, prieš žengiant pirmuosius žingsnius nutraukti savo prašymų nagrinėjimą ir apsisprendžiant grįžti namo ar į kitą šalį, pasikonsultuoti su vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistais bei Lietuvos Raudonojo Kryžiaus teisininkais.

12. r) Ar reikalingi pakeitimai? Dėl ryšio bent su vienu iš pirminių principų?

Prieglobsčio prašymų nagrinėjimo tvarkoje ar kituose teisės aktuose pabėgėlių klausimais turėtų būti įtvirtinta, kad Migracijos departamentas atlieka specialų tyrimą, siekiant įvertinti atskirtų vaikų situaciją jų kilmės šalyse ar kitose šalyse, į kurias jie norėtų vykti, jei jie nusprendžia nutraukti savo prašymo dėl pabėgėlio statuso suteikimo nagrinėjimą ir pasirenka savanorišką išvykimą į savo kilmės ar kitą šalį. Šiems vaikams turėtų būti sudaromos galimybės, prieš žengiant pirmuosius žingsnius nutraukti savo prašymų nagrinėjimą, pasikonsultuoti su vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistais bei Lietuvos Raudonojo Kryžiaus teisininkais. Visais atvejais turėtų būti nustatomi geriausi vaiko interesai ir jais vadovaujamasi. Šie pakeitimai yra susiję su pirminiu principu Nr. 1.

SĄLYGOS, KURIOS TURI BŪTI ĮVYKDYTOS, PRIEŠ GRĄŽINANT VAIKĄ (,,GEROSIOS PRAKTIKOS? REKOMENDACIJŲ RINKINYS: C12.2.2)

12. s) Prašome aprašyti: susijusius įstatymus ir politiką savo šalyje

Teisės aktai nenustato atskirų reikalavimų.

atitinkama praktika jūsų šalyje

Praktikoje sąlygos atskirto vaiko kilmės ar tranzito šalyje nėra tiriamos, jei vaikas išreiškia norą grįžti į savo kilmės ar kitą šalį. Šiems vaikams taip pat nėra sudaromos galimybės, prieš žengiant pirmuosius žingsnius nutraukti savo prašymų nagrinėjimą ir apsisprendžiant grįžti namo, pasikonsultuoti su vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistais bei Lietuvos Raudonojo Kryžiaus teisininkais.

12. t) Kokia apimtimi tai atitinka Rekomendacijų rinkinį? Prašome trumpai nurodyti

Tai neatitinka Rekomendacijų rinkinį, kadangi nėra atliekamas situacijos kilmės šalyje ar šalies, į kurią norima išvykti, tyrimas. Lietuvoje nėra nepriklausomos organizacijos, kuri galėtų atlikti tokį tyrimą. Atskirti vaikai prieš savanorišką grįžimą nėra konsultuojami apie sąlygas jų kilmės šalyje ar kitoje šalyje, į kurią jie norėtų išvykti. Tas pats pasakytina apie kontaktų su atskirto vaiko šeima užmezgimą. Šiems vaikams taip pat nėra sudaromos galimybės, prieš žengiant pirmuosius žingsnius nutraukti savo prašymų nagrinėjimą ir apsisprendžiant grįžti namo, pasikonsultuoti su vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistais bei Lietuvos Raudonojo Kryžiaus teisininkais.

12. u) Ar reikalingi pakeitimai? Dėl ryšio bent su vienu iš pirminių principų?

Prieglobsčio prašymų nagrinėjimo tvarkoje ar kituose teisės aktuose pabėgėlių klausimais turėtų būti įtvirtinta, kad Migracijos departamentas atlieka specialų tyrimą, siekiant įvertinti atskirtų vaikų situaciją jų kilmės šalyse ar kitose šalyse, į kurias jie norėtų vykti, jei jie nusprendžia nutraukti savo prašymo dėl pabėgėlio statuso suteikimo nagrinėjimą ir pasirenka savanorišką išvykimą į savo kilmės ar kitą šalį. Šiems vaikams turėtų būti sudaromos galimybės, prieš žengiant pirmuosius žingsnius nutraukti savo prašymų nagrinėjimą, pasikonsultuoti su vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistais bei Lietuvos Raudonojo Kryžiaus teisininkais. Visais atvejais turėtų būti nustatomi geriausi vaiko interesai ir jais vadovaujamasi. Atskirtiems vaikams turėtų būti sudaromos galimybės susisiekti su savo šeimos nariais, prieš įgyvendinant sprendimą dėl savanoriško grįžimo. Šie pakeitimai yra susiję su pirminiu principu Nr. 1.

PROGRAMOS IR PARAMA PALENGVINTI REINTEGRACIJĄ (,,GEROSIOS PRAKTIKOS? REKOMENDACIJŲ RINKINYS: C12.2.2)

12. v) Prašome aprašyti: susijusius įstatymus ir politiką savo šalyje

Nėra priimta su tuo susijusių teisės aktų.

atitinkama praktika jūsų šalyje

Nėra praktikos. Tačiau didesnis dėmesys galėtų būti skirtas atskirtų vaikų specialioms mokymo programoms, susijusioms su jų kultūrinio identiteto išsaugojimu ir mokymu apskritai, mokyklose. Šios programos galėtų palengvinti atskirtų vaikų reintegraciją jų kilmės šalyse.

12. w) Kokia apimtimi tai atitinka Rekomendacijų rinkinį? Prašome trumpai nurodyti

Sunku įvertinti, kadangi nėra su tuo susijusių priimtų teisės aktų bei nėra atvejų, kad atskirtiems vaikams būtų suteiktas leidimas gyventi Lietuvoje.

12. x) Ar reikalingi pakeitimai? Dėl ryšio bent su vienu iš pirminių principų?

Žiūrėkite aukščiau 12 w).

APGYVENDINIMAS TREČIOJE ŠALYJE (,,GEROSIOS PRAKTIKOS? REKOMENDACIJŲ RINKINYS: C12.3)

12. y) Prašome aprašyti: susijusius įstatymus ir politiką savo šalyje

Nėra su tuo susijusių teisės aktų.

atitinkama praktika jūsų šalyje

Kol kas nėra praktikos su atskirtais vaikais.

12. z) Kokia apimtimi tai atitinka Rekomendacijų rinkinį? Prašome trumpai nurodyti

Sunku įvertinti, kadangi nėra su tuo susijusių priimtų teisės aktų bei nėra praktikos. Bet galima nurodyti, kad galiojantys teisės aktai nenumato jokių apribojimų susijungiant su šeima už Lietuvos ribų.

12. zz) Ar reikalingi pakeitimai? Dėl ryšio bent su vienu iš pirminių principų?

Sąlygos susijusios su saugumu trečiojoje šalyje turėtų būti įvertintos, prieš priimant sprendimą dėl leidimo išvykti į tokią šalį susijungimo su šeima tikslais.

13. INFORMACIJOS RINKIMAS

Išsami informacija apie atskirtus vaikus yra būtina, siekiant padėti įgyvendinti ,,Gerąją praktiką?.

a. Kas būtų atsakingas už informacijos apie atskirtus vaikus rinkimą? Prašome paminėti tiek valstybines institucijas, tiek nevyriausybines organizacijas.

Migracijos departamentas yra atsakingas už oficialios informacijos apie atskirtus vaikus bei kitus užsieniečius, esančius šalyje, rinkimą. JTVPK taip pat rengia ir renka statistinius duomenis, kurie apima atskirtus vaikus prieglobsčio prašytojus, pabėgėlius bei užsieniečius, turinčius leidimą laikinai apsigyventi dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių. Nevyriausybinių organizacijų renkama informacija yra naudojama tik pačios organizacijos viduje ir nėra oficiali. Nevyriausybinės organizacijos paprastai remiasi informacija, gaunama iš Migracijos departamento.

b. Kokia informacija yra būtina? Iš valstybinių institucijų? Iš nevyriausybinių organizacijų.

Yra būtina tokia pati informacija apie atskirtus vaikus kaip ir apie suaugusius prieglobsčio prašytojus. Šiuo metu informacija apie atskirtus vaikus šalyje nėra atskirai renkama. Ši informacija yra pateikiama bendroje informacinėje bazėje apie prieglobsčio prašytojus ir pabėgėlius Lietuvoje.

c. Prašome pateikti bet kokią paskutinę (už 1997-1999 m.m.) apie atskirtus vaikus informaciją, kuri yra prieinama (tiek iš valstybinių institucijų, tiek iš nevyriausybinių organizacijų). Šį kartą būtume dėkingi, jei ši informacija būtų susijusi su atskirtais vaikais, pateikusiais prieglobsčio prašymus.

Ši lentelė atspindi informaciją apie atskirtus vaikus prieglobsčio prašytojus, gautą iš Migracijos departamento.

1997 metai

Pilietybė	Lytis	Amžius (prašymo dėl pabėgėlio statuso suteikimo pateikimo metu)	Teisinė padėtis šalyje
1. Afganistano	Vyras	16 m.	Po to, kai buvo suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis, užsienietis 1998 m. pasišalino iš Pabėgėlių priėmimo centro.
2. Afganistano	Vyras	17 m.	Belaukdamas sprendimo dėl laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo, užsienietis 1998 m. pasirinko savanorišką išvykimą iš šalies.
3. Šri Lankos	Moteris	17 m.	Belaukdama sprendimo dėl laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo, užsienietė 1997 m. pasirinko savanorišką išvykimą iš šalies.

1998 metai

Pilietybė	Lytis	Amžius (prašymo dėl pabėgėlio statuso suteikimo pateikimo metu)	Teisinė padėtis šalyje
1. Indijos	vyras	17 m.	Po to, kai buvo priimtas sprendimas atsisakyti suteikti pabėgėlio statusą, užsienietis 2000 m. pasirinko savanorišką išvykimą iš šalies.
2. Afganistano	vyras	16 m.	Belaukdamas sprendimo dėl laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo, užsienietis 1998 m. pasirinko savanorišką išvykimą iš šalies.
3. Somalio	moteris	15 m.	Belaukdama sprendimo dėl laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo, užsienietė 1999 m. pasirinko savanorišką išvykimą iš šalies kartu su savo suaugusia seserimi.

1999 metai

Pilietybė	Lytis	Amžius (prašymo dėl pabėgėlio statuso suteikimo pateikimo metu)	Teisinė padėtis šalyje
1. Somalio	vyras	16 m.	Po to, kai buvo suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis, užsienietis 2000 m. pasišalino iš Pabėgėlių priėmimo centro.
2. Bangladešo	vyras	16 m.	Po to, kai buvo suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis, užsienietis 2000 m. pasišalino iš Pabėgėlių priėmimo centro.

2000 metai (iki gruodžio 31 d.)

Pilietybė	Lytis	Amžius (prašymo dėl pabėgėlio statuso suteikimo pateikimo metu)	Teisinė padėtis šalyje
1. Vietnamo	vyras	15 m.	Belaukdamas sprendimo dėl laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo, 2000 m. pasirinko savanorišką išvykimą iš šalies.
2. Afganistano	vyras	15 m.	Belaukdamas sprendimo dėl laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo, 2000 m. pasirinko savanorišką išvykimą iš šalies į Afganistaną.
3. Afganistano	vyras	15 m.	Belaukdamas sprendimo dėl laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo, 2000 m. pasirinko savanorišką išvykimą iš šalies į Afganistaną.
4. Afganistano	vyras	15 m.	Belaukdamas sprendimo dėl laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo, 2000 m. pasirinko savanorišką išvykimą iš šalies.
5. Afganistano	vyras	14 m.	Belaukdamas sprendimo dėl laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo, 2000 m. pasirinko savanorišką išvykimą iš šalies.
6. Afganistano	vyras	16 m.	Belaukdamas sprendimo dėl laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo, 2000 m. pasirinko savanorišką išvykimą iš šalies.
7. Afganistano	vyras	15 m.	Belaukdamas sprendimo dėl laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo, 2000 m. pasirinko savanorišką išvykimą iš šalies.
8. Pakistano	vyras	16 m.	Laukia sprendimo dėl pabėgėlio statuso.
9. Rusijos Federacijos (čečėnas)	vyras	14 m.	Laukia sprendimo dėl laikino teritorinio prieglobsčio.

Šalia statistikos apie atskirtus vaikus prieglobsčio prašytojus, Migracijos departamentas 2000 m. išdavė leidimus laikinai apsigyventi dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių 12 čečėnų vaikų. Visi šie vaikai yra našlaičiai, ir jie į Lietuvą atvyko kartu su savo globėjais.

Žemiau esanti informacija atspindi informaciją apie atskirtus vaikus ne prieglobsčio prašytojus, apgyvendintus Nepilnamečių centre. Šią informaciją pateikė Lietuvos vaikų teisių gynimo organizacija ,,Gelbėkit vaikus?.

1998 metai

27 užsienio kilmės atskirti vaikai, apgyvendinti Centre, buvo:

4 iš Baltarusijos

7 iš Latvijos

3 iš Čekijos Respublikos

1 iš Ukrainos

2 iš Rusijos Federacijos (1 iš Kaliningrado srities)

Likusieji buvo iš kitų valstybių.

1999 metai

14 užsienio kilmės atskirti vaikai, apgyvendinti Centre, buvo:

7 iš Baltarusijos

6 iš Rusijos Federacijos (2 iš Kaliningrado srities)

1 iš Estijos

2000 metai (iki rugsėjo 1 d.)

užsienio kilmės atskirti vaikai, apgyvendinti Centre, buvo:

2 iš Latvijos

2 iš Rusijos Federacijos (1 iš Kaliningrado srities)

1 iš Ukrainos

1 iš Kirgizijos

14. POLITINIS LYGMUO ? PARAMA POKYČIAMS

Prašome, kur yra galima, pateikti sekančią informaciją:

*Aprašykite nevyriausybinių organizacijų, dirbančių su atskirtais vaikais, kontaktų lygmenį su: centrinės valdžios departamentais, vietinės ir regioninės valdžios institucijomis

Lietuvos Raudonasis Kryžius bendradarbiauja su Užsieniečių registracijos centro ir Pabėgėlių priėmimo centro administracijomis, organizuojant vaikų prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių socializacijos veiklą. Lietuvos Raudonasis Kryžius yra įdarbinęs tris socialinius darbuotojus, dirbančius vietoje centruose. Remiantis Migracijos departamento laikinu susitarimu su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi, pastarojo teisininkai kviečiami dalyvauti apklausose su atskirtais vaikais, kurias atlieka Užsieniečių registracijos centro pareigūnai.

Lietuvos vaikų teisių gynimo organizacija ?Gelbėkit vaikus? bendradarbiauja su Pabėgėlių priėmimo centru, įgyvendinant programą ,,Pabėgėlių vaikų Lietuvoje integracija?, finansuojamą PHARE LIEN 1999-2000 metais.

*Aprašykite kontaktus su Europos institucijomis, pavyzdžiui, su Europos Parlamento nariais, Europos Komisija ar Europos Taryba (NB: prašome pateikti vardus, kur yra galima)

1998 m. Suomijos Darbo ministerija suteikė Lietuvos Raudonajam Kryžiui finansinę paramą organizuoti vasaros stovyklą 50 vaikų. Į šią vasaros stovyklą buvo kviečiami prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių vaikai kartu su lietuvių vaikais.

2000 rugsėjo mėnesį Lietuvos Raudonasis Kryžius pasirašė sutartį su ES Komisija dėl 260.717 eurų dėl veiklos, susijusios su prieglobsčiu ir tolerancijos stiprinimu Lietuvoje. Iniciatyvos pagal šią veiklą taip pat apima atskirtus vaikus prieglobsčio prašytojus ir pabėgėlius.

*Ar galėtumėte nurodyti skirtinguose politiniuose lygmenyse paramos resursus, siekiant pagerinti atskirtų vaikų padėtį?

Atskirtų vaikų padėtis galėtų būti pagerinta, informuojant Seimo narius, Vyriausybės bei savivaldybės atstovus atskirtų vaikų klausimais ir apie susijusias su jų apsauga problemas. Nevyriausybinės organizacijos, dirbančios vaikų teisių apsaugos srityje, turėtų suvienyti savo jėgas ir būti aktyvesnės, stebint atskirtų vaikų padėtį šalyje, užsiimti lobistine veikla per atsakingas ministerijas, parlamentines grupes, siekiant pagerinti dabartinę situaciją. Šiuo aspektu ši padėties įvertinimo ataskaita kartu su ,,Gerąja praktika? galėtų būti išverstos į lietuvių kalbą ir išleistos atskiru leidiniu. Oficialių asmenų kvietimas į konferencijas, seminarus ir darbo grupes diskutuoti klausimus, susijusius su atskirtais vaikais taip pat galėtų prisidėti, keliant bendrą žinių lygį šiuo klausimu, bei įtakoti dabartinės politikos bei praktikos pakeitimus.

Ir visų svarbiausia, kad valstybės institucijos, tokios kaip Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, vaiko teisių apsaugos tarnybos bei Įvaikinimo tarnyba būtų labiau aktyvesnės, užtikrinant atskirtų vaikų teisių apsaugą Lietuvoje.

*Ar galėtumėte nurodyti skirtinguose politiniuose lygmenyse pagrindines kliūtis pokyčiams?

Šiandien galėtų būti išskirtos tokios pagrindinės kliūtys egzistuojančios Seime, Vyriausybėje bei savivaldybėse: stoka naujausios informacijos apie atskirtų vaikų padėtį šalyje, šių klausimų žemas aktualumo laipsnis bei stoka aktyvios lobistinės veiklos šioje srityje. Žemas aktualumo laipsnis galėtų sąlygoti nenorą inicijuoti teisės aktų pakeitimus, tuo tarpu informacijos stoka galėtų trukdyti pakeisti egzistuojančią praktiką šiais klausimais.

Vilnius 2000 m. gruodžio 31 d.